Baisus alkis

Gąsdinantis alkis apibūdina staigų, nepataisomą norą greitai suvalgyti didelį kiekį maisto. Šis potraukis gali būti nesvarus, tačiau daugeliu atvejų jis skirtas saldaus, sūraus ar riebaus maisto vartojimui. Baisus apetitas gali atsirasti dėl maistinių medžiagų trūkumo, tačiau tai gali būti ir fizinio ar psichikos ligos arba dėl hormoninių pokyčių.

Simptomai

Norint atskirti sveiką nuo nenormalaus alkio, svarbu nubrėžti ribą tarp įprasto alkio ir siautulingo alkio priepuolių. Medžiagų apykaitai įtakos turi fizinis ir individualus nusiteikimas, tačiau svarbų vaidmenį turi ir asmeninės mitybos bei valgymo įpročiai, taip pat dabartinė nuotaika ir stresas. Todėl tai ne visada veikia vienodai ir skiriasi kiekvienam žmogui.

Tai taip pat turi įtakos alkio ar siautulingo apetito jausmui. Gąsdinantis apetitas yra staigus, stiprus alkio jausmas, kurį patenkinti gali tik greitas maisto vartojimas. Dažniausiai trokšta tam tikro, dažniausiai saldaus, sūraus ar riebaus maisto.

Siaubingo alkio priepuoliai dažnai įvyksta ne įprastomis valgymo valandomis ir jiems būdinga tai, kad apskritai prarandama pati priepuolio, maisto pasirinkimo ir priepuolyje suvalgyto maisto kiekio kontrolė. Daugeliu atvejų pasikeičia dieta šviežiam, neperdirbtam maistui yra naudinga. Visų grūdų produktai ir ypač avižiniai dribsniai ilgiau palaiko maistą, todėl siautulingi išpuoliai pasitaiko retai.

Trakčio apetito priežastys

Potraukis gali sukelti įvairias priežastis, tačiau visi jie turi bendrą poreikį greitai aprūpinti kūną energija, kad būtų kompensuotas energijos trūkumas organizme. Jei organizmui trūksta svarbių maistinių komponentų, pavyzdžiui, jei ilgą laiką nevalgėte jokio maisto arba nepakankamai maisto, arba jei buvote labai aktyvus psichiškai ar fiziškai, gali atsirasti nepakankama pasiūla. Kad išvengtumėte pavojingo energijos trūkumo, kūnas bando apsirūpinti energija per trumpą laiką ir visų pirma greitai staigiais apetito priepuoliais.

Jei siaubingo alkio priepuoliai įvyksta tik retai, galima manyti, kad normalus fizinis signalas. Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas - kūnui reikia daugiau energijos nei vidutiniškai tam tikrose gyvenimo situacijose, pavyzdžiui, per nėštumas ar laktacijos ar augimo fazėse, ir bando patenkinti šią papildomą paklausą siaubingo alkio priepuoliais. Tačiau kenčiant nuo siautulingo apetito, taip pat reikėtų atsižvelgti į pripratimą ir psichologinius veiksnius.

Jei dažnai pasilepinate šokolado gabalėliu kaip atlygiu, smegenys ir kūnas sujungia šį procesą su maloniais jausmais, nes jis nukreiptas į smegenų atlygio sistemas, kurios išskiria žiniuonių medžiagas, žinomas kaip laimė hormonai (dopamino), taip pat tiekti energiją. Toliau kūnas reikalauja pakartojimo, nes jis sujungia šį stimulą (šokolado valgymą) su geru jausmu, kad yra apdovanotas (pasiuntinių medžiagų, kurias išskiria organizmas). smegenys). Jei taip neatsitinka, nes, pavyzdžiui, sandėlyje nėra šokolado, kurį būtų galima valgyti, organizmas į atsisakymą reaguoja siautulingo saldumynų alkio priepuoliu.

Tam tikro maisto komponento trūkumas taip pat gali sukelti siautulingą apetitą. Pavyzdžiui, trūkumas Magnis gali sukelti siautulingą šokolado apetitą, nes jame esanti kakava yra puikus magnio šaltinis. Be šių natūralių energijos taupymo procesų, potraukis taip pat gali būti fizinio ar psichikos ligos.

Jei siautulingo apetito priepuoliai pasireiškia vis reguliariau, tokios ligos kaip cukrinis diabetas (diabetas) Arba hipertireozė (kadangi apetitą padidina skydliaukė hormonaikuris gali sukelti siautulingą apetitą), kepenys priežastys gali būti ligos ar medžiagų apykaitos ligos, kurias lydi už sotumą atsakingų agentų sutrikimas. Bet siautulingi apetito priepuoliai taip pat gali pasireikšti a psichikos ligos. Dažniausiai dėmesys skiriamas emocinių poreikių patenkinimui ar išraiškai per persivalgymo priepuolius.

Esant stresinėms situacijoms, sunkiam nuoboduliui ar labai emocingo įvykio metu (pvz., Nutraukiant santykius), tikriausiai visi tam tikru metu ėmė maisto, norėdami pasijusti geriau ar bent trumpam atitraukti dėmesį. Tai taip pat yra visiškai normalu, tačiau vis dėlto tai gali sukelti siaubingus apetito priepuolius. Tik tada, kai šie komforto mechanizmai naudojami per daug, reikia kreiptis į specialistus, nes tai gali būti psichinė liga. Jeigu bulimija nervosa (nervinė bulimija arba bulimija), reguliariai besaikio valgymo priepuoliai būna bent kartą per savaitę vėmimas ir kitos priemonės, kuriomis siekiama sumažinti svorį (pvz., palpacija AIDS).

Binge-valgymo sutrikimaspersivalgymo priepuoliai įvyksta bent kartą per savaitę, tačiau atskirai, be papildomų svorio metimo priemonių. Kitos ne tokios rimtos besaikio valgymo priežastys gali būti migrena, miego trūkumas, netinkami valgymo įpročiai ir dietos, priešmenstruacinis sindromas, kirminų infekcijos, kanapių vartojimas, alkoholio priklausomybė ir tam tikri vaistai (pavyzdžiui, vartojami psichinėms ligoms gydyti, pvz Depresija). Nuolatinis maisto suvartojimo padidėjimas, pavyzdžiui, susijęs su nutukimas, taip pat gali būti susijęs su persivalgymo priepuoliais.

Todėl norint teisingai suprasti skirtumą tarp sveikų ir sergančių, svarbu suprasti skirtumą tarp alkio ir siautulingo apetito. Alkis yra labai svarbus išgyvenimo signalas. Tai rodo disbalansą tarp energijos suvartojimo ir vartojimo organizme ir bandymų subalansuoti tai.

Alkio jausmas gali tapti labai nemalonus, jei ilgesnį laiką jų nepaisoma ir organizmui nepateikiamas maistas. Alkio jausmą sukelia sudėtinga įvairių pranešimų medžiagų, receptorių ir kūno informacijos sąveika. Vegetatyvinis nervų sistema, Įvairių hormonai ir kepenys virškinimo sistema yra ypač susijusi su šiuo procesu.

Hormonai, atsakingi už nuotaiką, emocinę būseną ar stresą, pavyzdžiui, norepinefrinas, serotonino, dopamino or kortizono, vaidina įtakingą vaidmenį. Atlygio centras smegenys taip pat yra įjungtas. Todėl nenuostabu, kad alkis ir apetitas sutampa su fiziniais ir psichiniais pojūčiais.

Tai ypač paaiškėjo tokiose situacijose, kai vien maisto suvartojimo nebeužtenka išgyvenimui užtikrinti. Išmoktas elgesys ir juslinis suvokimas taip pat daro įtaką apetitui. Pavyzdžiui, alkį yra daug lengviau ištverti, jei priešais lėkštę neturite mėgstamo patiekalo, kuris yra vizualinis dirgiklis, kurio nereikėtų nuvertinti.

Smegenyse informacija susilieja į pagumburis ir smegenų kamiene. Smegenys reguliuoja subalansuoti tarp energijos suvartojimo ir suvartojamo maisto kiekio ir nurodo, ar esame sotūs, ar alkani. Dėl šių reguliavimo mechanizmų sutrikimų gali atsirasti tokių ligų, kaip minėta pirmiau.

Svarbus energijos šaltinis yra maistas, kuriame gausu angliavandenių. Jie organizme skirstomi į gliukozę (arba dekstrozę), svarbiausią energijos tiekėją ir alkio jausmą reguliuojantį veiksnį. Gliukozę galima aptikti kraujas padidėjusi jo koncentracija gali sukelti ląstelių ir organų pažeidimus.

Angliavandeniai yra lengvai skaidomos ir sunkiai virškinamos formos. Ypač pirmieji alkio jausmą gali nutildyti tik trumpam, nes jie greitai suskaidomi ir suvalgomi. Siaubingo alkio atvejais noras šių greito energijos tiekėjų yra ypač didelis.

Ilgiau trunkantis sotumo jausmas pasiekiamas valgant sunkiau virškinamas formas angliavandenių, pavyzdžiui, bulvės, rudieji ryžiai ir rupūs grūdų produktai, nes jie yra suskaidomi ilgesnį laiką ir todėl vartojami tik po truputį. Alkį stabdo sotumo jausmas, atsirandantis praėjus 10–15 minučių po valgio. Pilnas skrandis virškinimo metu išsiskyrusios pasiuntinės medžiagos praneša kūnui, kad poreikis yra patenkintas ir kad jis yra pilnas.

Siaubingo alkio priepuolių metu žmogus valgo daug maisto per trumpą laiką. Kūnas negali taip greitai reaguoti sustodamas sotumo jausmu, todėl per tokį priepuolį žmogus ima neproporcingai daug maisto. Tai pastebima ir dažnai kylančiu pilnatvės jausmu, kuris netgi gali sukelti pykinimas.