Plyšimas: kada turėtumėte kreiptis į gydytoją?

Trumpa apžvalga

  • Ką daryti įsilaužimo atveju? Pirmoji pagalba: stiprų kraujavimą sustabdyti spaudžiamuoju tvarsčiu, žaizdą nuplauti vėsiu vandeniu iš čiaupo, dezinfekuoti (jei yra tinkama priemonė), smulkių plyšimų kraštus už veido ištraukti kartu su segtuku (siuvimo juostelėmis)
  • Plyšimo rizika: žaizdos infekcija (įskaitant stabligės infekciją), randai, galvos smegenų sukrėtimas įplyšus galvą.
  • Kada kreiptis į gydytoją? esant didelėms/plyštančioms žaizdoms, įtrūkus veidui, esant labai užterštoms žaizdoms ir (arba) pažeistiems žaizdos kraštams, esant pūlingoms žaizdoms, esant stipriai kraujuojančioms žaizdoms, esant trūkstamai arba nežinomai apsaugai nuo stabligės vakcinos, nuo vėmimo, pykinimo, sąmonės netekimo

Atsargiai.

  • Gydydami plyšimą, nenaudokite namų gynimo priemonių, tokių kaip miltai, sviestas, svogūnų sultys ar superklijai. Šios medžiagos neturi vietos ant žaizdos ar joje!
  • Nenaudokite vandenilio peroksido (vandenilio superoksido) ar jodo tinktūros žaizdoms valyti. Vandenilio peroksidas gali prasiskverbti į audinių plyšius ir pakeisti raudonąjį kraujo pigmentą taip, kad dėl kraujo krešulių atsiranda kraujagyslių okliuzijos. Jodas savo ruožtu gali sukelti sunkias alergines reakcijas.
  • Plyšimo vietos negydykite gydomuoju tepalu, milteliais ar purškiamuoju tinku, nes tai sulėtins gijimą!

Plyšimas: ką daryti?

Pirma, jūs turėtumėte išlikti ramūs, net jei iš žaizdos kartais išteka daug kraujo. Nuraminti sužeistąjį, tada suteikti pirmąją pagalbą ir gydyti žaizdą. Štai kaip elgiatės:

  • Nuplaukite arba patepkite plyšimą: nuplaukite kraują vėsiu vandentiekio vandeniu. Jei tai neįmanoma, patrinkite žaizdą švaria šluoste arba marlės gabalėliu. Tik tada galite įvertinti žaizdos dydį.
  • Dezinfekuokite žaizdą: dabar dezinfekuokite žaizdą nealkoholine dezinfekavimo priemone iš vaistinės.
  • Sustabdykite kraujavimą: jei plyšimas smarkiai kraujuoja, uždėkite spaudžiamąjį tvarstį. Tačiau būkite atsargūs, kad nenutrauktumėte kraujo tiekimo į pažeistą kūno dalį!
  • Nedideli įtrūkimai veido išorėje: jei galvos, kojų ar rankų plyšimas yra mažesnis nei 5 milimetrai vienas nuo kito ir yra vos užterštas, galite jį gydyti patys. Kai kraujavimas sumažės, atsargiai suspauskite žaizdos kraštus. Tada ant žaizdos klijuokite kuokštelinius pleistrus (siuvimo juosteles).
  • Šaltas guzas po plyšimo: jei be įtrūkimo atsiranda guzas, turėtumėte jį atvėsinti. Tačiau nedėkite aušinimo pagalvėlių ar ledo kubelių tiesiai ant odos, o apvyniokite juos švaria audeklo skiaute. Priešingu atveju kyla vietinio nušalimo pavojus.

Plyšimas: Venkite vandens

Kol žaizda dar neuždaryta, ant jos neturėtų patekti vandens. Todėl maždaug savaitę maudydamiesi po dušu, įplėštą vietą uždenkite vandeniui atspariu tinku. Tačiau ne visada įmanoma užtepti dušo pleistrą, pavyzdžiui, ne tada, kai plaukuota galva yra įtrūkusi. Plaukus vėl galite plauti tik užsidarius žaizdai.

Jei plyšimas labai didelis ir jį reikėjo susiūti, susegti ar klijuoti, reikia laikytis gydytojo nurodymų dėl sąlyčio su vandeniu.

Plyšimas: gijimo laikas

Įtrūkimai paprastai užgyja per dvi ar tris savaites. Jei jie yra labai įtemptose odos vietose, pavyzdžiui, aplink sąnarius, žaizda gali užgyti ilgiau.

Kiek laiko jus paveikė galvos sumušimas, priklauso nuo to, ar jūs taip pat patyrėte smegenų sukrėtimą. Jei taip, gali prireikti kelių dienų lovos poilsio arba net hospitalizuoti.

Plyšimas: rizika

Gydytojas susegti, susiūti ar klijuoti plyšimą gali tik per šešias valandas. Po to jis turi palikti žaizdą atvirą, nes priešingu atveju infekcijos rizika būtų per didelė. Užkrėsta žaizda gyja ilgiau ir gali palikti negražius randus. Be to, kai kurios infekcijos, tokios kaip stabligė ir apsinuodijimas krauju (sepsis), kelia pavojų, kuris kartais yra pavojingas gyvybei.

Stabligės infekcija

Jei neturite veiksmingos apsaugos arba nežinote savo vakcinacijos būsenos, būtinai pasiskiepykite nuo stabligės nuo įtrūkimų ar kitų sužalojimų.

Apsinuodijimas krauju (sepsis)

Negydomos, užkrėstos žaizdos gali sukelti kraujo apsinuodijimą (sepsį). Tokiu atveju mikrobai plinta per kraują organizme ir sukelia sudėtingą uždegiminę reakciją. Požymiai yra didelis karščiavimas, sumišimas, pagreitėjęs kvėpavimas, greitas širdies plakimas ir blyški arba pilka odos spalva. Jei negydoma, sepsis sukelia organų pažeidimus ir širdies ir kraujagyslių sistemos nepakankamumą!

Smegenų sukrėtimas

Smarkus guzas ar smūgis į galvą gali palikti ne tik plyšimą, bet ir smegenų sukrėtimą. Todėl sužeistą asmenį reikia atidžiai stebėti 48 valandas, ar neatsirado smegenų sukrėtimo požymių. Tai apima atminties sutrikimus, pykinimą, vėmimą, galvos skausmą, galvos svaigimą ar sąmonės netekimą.

Plyšimas: kada kreiptis į gydytoją?

  • Nukentėjusysis jaučiasi labai silpnas, pasidaro baltas kaip paklodė, ant kaktos išpila šaltas prakaitas (kol atvyks greitosios pagalbos medikas, padėkite jį į šoko padėtį!).
  • Nukentėjusysis buvo sumuštas galvoje ir iš karto po nelaimingo atsitikimo buvo be sąmonės (smegenų sukrėtimo ar smegenų kraujavimo pavojus!).
  • Jei galva sužalota, per 48 valandas nuo sužalojimo atsiranda vėmimas, pykinimas, atminties sutrikimas arba didėjantis mieguistumas (taip pat smegenų sukrėtimo ar kraujavimo požymiai).
  • Praėjus kelioms dienoms po sužalojimo, sužeistasis pradeda karščiuoti ir atsiranda kitų simptomų, tokių kaip sumišimas, dusulys, greitas pulsas arba melsva odos spalva (pirmieji apsinuodijimo krauju požymiai = sepsis!).
  • Sužeistasis asmuo, patyręs plyšimą, šiuo metu neturi apsaugos nuo stabligės, o po kelių dienų ar savaičių pasireiškia tokie simptomai kaip raumenų mėšlungis ir rijimo pasunkėjimas.

Į bendrosios praktikos gydytoją arba pediatrą kreipiamasi šiais atvejais:

  • Jūs vartojate antikoaguliantus arba imunosupresantus (imunosupresantus, tokius kaip kortizonas).
  • Plyšimas yra gilus arba prasiskverbia didesniu nei 5 mm atstumu vienas nuo kito.
  • Žaizdos kraštai nuskurę ir nelygūs.
  • Plyšimas yra ant veido.
  • Taip pat sužalotas kaulas po plyšimu.
  • Žaizda stipriai sutepta.
  • Jūs kenčiate nuo kraujotakos sutrikimų, tokių kaip diabetas.
  • Plyšimas pūliuoja, žaizda užsikrėtė.
  • Žaizda skauda labiau nei pradžioje, oda aplink žaizdą patinsta, sušyla ir parausta (požymis, kad plėštinė vieta užsikrėtė).
  • Jūs karščiuojate (kitas žaizdos infekcijos požymis).
  • Prie žaizdos jaučiate tirpimą, kuris nepraeina net po kelių dienų. Tada gali būti pažeisti nervai.
  • Žaizda neužgijo net po dviejų ar trijų savaičių.

Plyšimas: apžiūra pas gydytoją

  • Kada ir kaip patyrėte sumušimą?
  • Ar po traumos buvote be sąmonės dėl galvos sumušimų? Ar teko vemti, buvo/ar pykina? Ar esate mieguistas arba jaučiate stiprų galvos skausmą?
  • Ar yra kitų traumų?
  • Ar pasikeitė įtrūkimo išvaizda? Jei taip, kaip (patinimas, paraudimas, pūlių susidarymas ir pan.)?
  • Ar yra kokių nors anksčiau buvusių būklių (pvz., diabetas, kuris gali pabloginti žaizdų gijimą)?
  • Ar jūs (ar jūsų vaikas) vartojate kokių nors vaistų (pvz., kortizono ar kitų imuninę sistemą slopinančių vaistų)?
  • Ar atsirado karščiavimas?
  • Kada buvo paskutinė vakcinacija nuo stabligės?

Plyšimas: gydymas atliekamas gydytojo

Gydytojas kruopščiai nuvalo žaizdą druskos tirpalu arba vandeniu. Jei žaizda vis dar stipriai kraujuoja, jis stabdo kraujavimą spaudžiamuoju tvarsčiu. Mažesnius plyšimus gydytojas gali gydyti kuokšteliniais pleistrais arba odos klijais.

Jei sužalojimas yra didesnis arba į veidą ir dar nepraėjo šešios valandos, gydytojas susiuva arba susegs plyšimą. Anestetikas, įšvirkščiamas į žaizdos sritį, šio proceso metu numalšins skausmą. Jei reikia, pacientui skiriami vaistai nuo skausmo.

Jei praėjo daugiau nei šešios valandos, žaizda lieka atvira ir nėra susiuvama, neklijuojama ir nesegiama. Gydytojas drėkina žaizdą ir uždeda tvarstį.

Gydytojas taip pat patikrina apsaugą nuo stabligės. Jei nuo paskutinio skiepo nuo stabligės praėjo daugiau nei dešimt metų (vaikams daugiau nei penkeri metai), būtinas stiprintuvas.

Plyšimas: priežiūra po to

Jei plyšimui susiūti buvo naudojamos savaime tirpstančios siūlės, jų šalinti nereikia. Priešingu atveju gydytojas pašalins dygsnius, siūlų juosteles ir odos klijus nuo veido po keturių–šešių dienų, nuo rankų ir kojų – po dešimties–keturiolikos dienų, o nuo sąnarių – galbūt po trijų savaičių.

Jei plyšimas palieka randą, galite jį prižiūrėti tepalu, kuriame yra pantenolio. Be to, turėtumėte apsaugoti randą nuo saulės.