Viena pagrindinių žmogaus pozų yra sėdėjimas. Net kūdikiai mokosi sėdėti nuo penkių iki devynių mėnesių.
Kas yra sėdėjimas?
Viena pagrindinių žmogaus pozų yra sėdėjimas. Kūdikiai jau mokosi sėdėti nuo penkių iki devynių mėnesių. Tokioje laikysenoje viršutinė kūno dalis yra stačia, o didžioji svorio dalis tenka ant sulenktų šlaunų ar sėdmenų. Asmuo sėdi ant tvirto paviršiaus, pavyzdžiui, šiam tikslui pagamintos sėdynės. Ši padėtis yra labai patogi ir atpalaiduojanti, nes leidžiama keisti blauzdų padėtį arba pasvirti viršutinę kūno dalį. Be to, sąnarių taip pat palengvėja raumenys ir kūno svoris paskirstomas dideliame plote. Kai kūdikis pradeda sėdėti pats, jis bando užmegzti ryšį su išoriniu pasauliu. Sėdėti yra žymiai lengviau ir patogiau nei stovėti ar vaikščioti, todėl kūdikiai pirmiausia to išmoksta.
Funkcija ir užduotis
Labai daug žmonių kiekvieną dieną atlieka tam tikrą veiklą, susijusią su sėdėjimu. Čia reikėtų atsižvelgti į kai kuriuos dalykus: darbinė kėdės atlošas ir sėdynė turėtų būti tinkamai suformuoti ir pritaikyti prie kūno. Apatinėje ir vidurinėje srityje atlošas turi palaikyti žmogaus nugarą, kad juosmens sritis ir stuburas būtų tinkamai palaikomi. Sėdynė turi palaikyti ne tik sėdmenis, bet ir šlaunis. Sėdėti reikia tiesiai, stačiu kampu per kelius ir alkūnes. Sėdynės aukštis ir plotis turėtų būti reguliuojami individualiai. Papildomai, porankiai yra naudingi, kad kūnas galėtų geriau atsipalaiduoti sėdėjimo fazėse. Kadangi daugelį užsiėmimų galima atlikti tik sėdint, tai yra esminis reikalavimas. Su pleištu ar mobilia pagalvėle sėdėjimą galima padaryti daug patogesnį nugarai ir patogesnį. Pleištinė pagalvėlė susideda iš pleišto formos putplasčio medžiagos, padengtos audiniu. Šių pagalvių yra įvairių formų ir dydžių, jos paprastai būna nuo 10 iki 12 cm aukščio. Sėdynė pakelta taip, kad atlošas būtų tiesus ir vertikalus. Nepaisant to, reikėtų vengti valandų nepertraukiamo sėdėjimo. Jau labai padeda atsistojimas ir judėjimas tarp jų. Sėdėti ilgiau nei 20 minučių vienu metu jau yra nesveika, nes dėl to trūksta tarpslankstelinių diskų. Todėl gera stovėti kuo dažniau, ar kalbant telefonu, ar renkant failus. Taip pat naudinga vaikščioti mąstant. Kitas variantas yra naudoti stovintį stalą. Yra keletas kintančių sėdėti ir stovėti.
Ligos ir negalavimai
Didelė žmonijos dalis praleidžia daug valandų per dieną sėdėdami. Tai nėra biure, tada automobilyje ar net namuose. Tai yra tik sveika ilgalaikėje perspektyvoje: jei per daug sėdi, greičiau mirsi. Organizmas yra labai pažeistas per ilgai sėdint, padidėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Taip pat žmonės, kurie ilgai sėdi, rizikuoja išsivystyti Vėžys or diabetas. Ilgai sėdėti taip pat labai blogai koja venos. Sėdimoje padėtyje kraujas baseinai lengviau kojose, apkraunant laivai. To priežastis yra ta, kad blauzdos raumenų pompa gali būti naudojama tik ribotai sėdint. Einant jis yra aktyvus, nes žmogus kiekviename žingsnyje įtempia blauzdos raumenis. Tada jis spaudžia venas srityje, pumpuodamas kraujas nuo kojų atgal į širdis. Vadinasi, sėdėdamas kraujas gali susikaupti venose, o kojos gali išsipūsti. Gali labai ilgai sėdėti, pavyzdžiui, lėktuve vadovauti į trombozė arba krešulių susidarymas. Kad nebūtų venų varikozė, Gerai cirkuliacija kraujo būtina. Bet ne visi, kurie sėdi per ilgai, negauna venų varikozė. Tikrai visi žino kietą ir įtemptą jausmą po visos dienos ant kėdės. Sėdint kraujas teka lėčiau, jis kaupiasi ir deguonis turinys mažėja. Be to, nenaudojami raumenys ilgainiui tampa suglebę, o medžiagų apykaita ląstelėse sumažėja. Labai svarbu, kad žmogaus kūno ląstelės judėtų toliau. Net fizinis aktyvumas automatiškai nekompensuoja ilgo sėdėjimo pavojų. Tačiau mankšta vis tiek išlieka sveika, o kasdienis pasivaikščiojimas yra labai naudingas kūnui.
