Yra įvairių skirtingų piktybinių navikų. Daugumai jų būdinga tai, kad kuo anksčiau Vėžys aptinkama, tuo didesnė tikimybė išgydyti. Be to, kiekvienas gali sumažinti savo individualią riziką Vėžys sumažinant kenksmingus veiksnius, kurie kūną veikia iš išorės. Taip pat svarbu stebėti savo kūną ir rimtai žiūrėti į įspėjamuosius ženklus.
Rizikos veiksniai pagal vėžio tipą
Rizika susirgti Vėžys labai skiriasi tarp žmonių ir priklauso nuo daugelio veiksnių. Tam tikros vėžio formos yra genetiškai nustatytos ir paveldimos, o kitos dažnai vystosi kaip tam tikrų ligų dalis. Tačiau šiandien taip pat yra žinoma, kad didelę dalį lemia išoriniai poveikiai - skaičiavimai rodo, kad pašalinus kenksmingas aplinkos sąlygas būtų galima išvengti iki daugiau nei ketvirtadalio visų vėžio formų. Dažniausi rizikos veiksniai ir konkrečių vėžio pavyzdžiai yra šie:
- rūkymas (ypač plaučių vėžys).
- Per daug alkoholis vartojimas (va kepenys, stemplė, burna ir gerklė).
- Nesveika dieta, nutukimas (pvz., dvitaškis vėžys).
- Per daug saulės spindulių be apsaugos (va Odos vėžys).
- Nepakankamas saugumas priemonės darbo vietoje (pvz., naudojant chemikalus ar radiaciją; pvz., pūslė or inkstas vėžys plaučių vėžys).
- Ilgalaikis tam tikrų vaistų vartojimas (pvz., kraujas vėžys kepenys vėžys).
- Tam tikros virusinės ligos (pvz., Virusinės hepatito su rizika kepenys vėžys AIDS su rizika limfoma).
Ankstyvas vėžio nustatymas
Kuo anksčiau nustatomi piktybiniai pokyčiai, tuo didesnė tikimybė, kad juos galima gerai gydyti ar net išgydyti. Todėl įstatymų leidėjas rekomenduoja medicinines patikras, kad būtų galima anksti nustatyti dažną vėžį. Tačiau kadangi jie apima tik dalį galimų vėžio formų, yra siūlomi tik tam tikroms amžiaus grupėms ir tik tam tikrais intervalais, svarbu, kad kiekvienas asmuo atidžiai ir reguliariai stebėtų savo kūną su visais jo regionais. Net į nedidelius pokyčius ar lengvus nusiskundimus, buvusius ilgesnį laiką, reikėtų vertinti rimtai ir pateikti gydytojui.
Vėliausiai, kai pasirodo vienas iš šių įspėjamųjų ženklų, apsilankymas pas gydytoją neturėtų būti atidėtas:
- Skausmingi ar neskausmingi, matomi ar apčiuopiami gabalėliai, sukietėjimai ar patinimai, ypač kaklas, dėžė ir sėklidės, bet ir visose kitose kūno vietose, padidėjusi limfa mazgai kakle ar kirkšnyje.
- Nepastovus svorio kritimas apetito praradimas.
- Nepaaiškinamas skausmas
- Nuovargis, nuovargis, veiklos rezultatų sumažėjimas ilgą laiką.
- Karščiavimas, prakaitavimas (ypač naktį).
- nuolatinis kosulys (dirginimas), užsitęsęs silpnumas.
- Disfagija
- Diskomfortas šlapinimosi ar ejakuliacijos metu
- Kraujavimas iš burnos, nosies, žarnų, šlaplės ar krūties
- Tuštinimosi pokyčiai ar problemos, užsitęsę virškinimo sutrikimai, tokie kaip pilvo skausmas, vėmimas, raugėjimas, rėmuo, sotumo ar pasibjaurėjimo jausmas
- Odos pokyčiai, nuolatinis niežėjimas, blogai gydantis žaizdos.
- Naujai atsirandantis, užsitęsęs galvos skausmas ar nauji, staigūs regos sutrikimai
- Paralyžius, traukuliai, kalbos sutrikimai, asmenybės pokyčiai.
