Valgymo įpročiai
Kaip jau minėta, dažniausiai tai sukelia tik susierzinimą, jei uždraudi žmogui valgyti. Dėl šios priežasties terapijoje svarbu atsižvelgti ne į patį maistą, bet į jo sudėtį. Konkrečiai tai reiškia, kad, pavyzdžiui, gyvūniniai riebalai turėtų būti pakeisti augaliniais riebalais ir kad maždaug pusė suvartojamo maisto turėtų sudaryti iš angliavandenių.
Paprastai riebalai neturėtų sudaryti daugiau kaip 30% riebalų dieta. Šis svarbus žingsnis galiausiai yra tai, ką išmokote. Pavyzdžiui, perkant maistą dauguma žmonių turi tam tikrus ritualus tam tikriems daiktams pirkti, o ne kiti.
Taip pat yra ritualų, kaip žmogus, pavyzdžiui, sutepa sau duoną. Tai dažnai neveikia tiek sąmoningai (paklauskite savęs, kaip dažnai jūs gyvenime gaminote duonos kepalą), bet dažnai „mokoma“ daugelį metų. Terapijos tikslas dabar turi būti šio elgesio perkvalifikavimas. Jei sąmoningai išbandysite naujus maisto produktus (kurie nėra tokie panašūs į „senus“), anksčiau ar vėliau tikrai rasite tokių, kurie skonis geri ir taip pat turi mažiau riebalų nei tie, prie kurių esate įpratę. Dar kartą reikia pabrėžti, kad kalbama ne apie draudimus (taip pat leidžiama saldumynus), o apie atsakingą pacientui perduotų žinių apie nutukimas.
Judėjimas
Negalima sakyti, kad bet kokios pastangos numesti svorį gerokai pagerėja reguliariai sportuojant. Vėlgi, kalbama ne apie olimpinėms žaidynėms paruoštus pasiekimus, bet apie atsakingą perduotų žinių naudojimą. Kiekvienas elgesio pokytis, net ir nedidelis (pvz., Maži atstumai pėsčiomis, o ne automobiliu ir pan.)
turės ilgalaikį ir teigiamą poveikį pacientui. Čia taip pat svarbu nustatyti realius tikslus, nes kitaip kyla pavojus sunaikinti motyvaciją tęsti terapiją.
Visi šios serijos straipsniai:
