Širdies baimės sindromas Širdis suklumpa dėl streso

Širdies baimės sindromas

širdis suklupimas dėl streso taip pat gali būti vadinamojo širdies nerimo sindromo požymis, kuris dažniausiai paliečia vidutinio amžiaus vyrus, kurie artimoje pažįstamų ar giminaičių rate pažįsta žmones, sergančius organine širdies liga. širdis artimo žmogaus liga veikia kaip nuolatinis nukentėjusio asmens stresas (stresorius) ir dėl paciento pasipriešinimo stokos sukelia panikos sutrikimą, kuris pasireiškia priepuolių ir priepuolių metu. Nepaisant to, kad turi visiškai sveiką širdis, pacientai patiria sunkius nerimo priepuolius, staigiai padidėdami kraujas spaudimas, galvos svaigimas, prakaitavimas ir krūtinės skausmas. Širdies suklupimas taip pat gali būti šių simptomų, kurie yra labai panašūs į a, dalis širdies priepuolis. Širdies nerimo sindromas yra vienas iš psichosomatinių sutrikimų: nepaisant sveikos širdies, pacientui pasireiškia sunkūs širdies ligos simptomai, kuriuos sukelia vien tik jos baimė.

Simptomai

širdis mikčiojimas yra išreikštas jausmu, kad širdis staiga sustoja, o tai trunka tik trumpą akimirką ir labai netrikdo širdies ritmo. Širdies suklupimo dėl streso atveju daugelis šių pertraukimų dažnai sujungti taip, kad paveiktas asmuo suvoktų aiškiai netaisyklingą širdies plakimą. Be to, kad suklumpa širdis, juntamas pulsas dėžė ir kaklas.

Širdį suklupti gali lydėti krūtinės skausmas, galvos svaigimas ir nerimas. Tačiau visus šiuos simptomus sukelia ne organinės širdies ligos, o juos galima paaiškinti tik įtampos reakcijos poveikiu širdžiai. Stresas yra viena iš pagrindinių širdies suklupimo priežasčių.

Dažnai už širdies suklupimo slypi gana nepavojinga priežastis, tačiau taip pat yra priežasčių kreiptis į gydytoją. Vienas jų - kada kvėpavimas be širdies mikčiojimo atsiranda sunkumų. Šiuo atveju dusulys yra ženklas, kad širdies pumpavimo pajėgumus riboja suklupimas ir stresas tiek, kad nepakanka kraujas pasiekia plaučius ir likusį kūną.

Kaip rezultatas, kraujas nebėra visiškai prisotintas deguonies, o tai sukelia papildomą stresą organizme ir padidina jų darbą kvėpavimas. Subjektyviai išsivysto dusulys. Gali būti, kad dusulį širdies kelmuose sukelia ne tik stresas, bet ir kitos priežastys, tokios kaip elektrolitų pokyčiai ar struktūrinės problemos. Todėl kvėpavimo sutrikimų atveju visada reikia kreiptis į kardiologą, kad nustatytų kraujo vertes, parašyti EKG su mankšta ar be jos, arba atlikti ultragarsas širdies.

Tada gali tekti pradėti gydymą, pavyzdžiui, antiaritminiais vaistais. Jei nustatoma, kad širdis sveika, dusulys taip pat yra gana nekenksmingas. Tikėtina, kad dusulį sukelia streso ir širdies suklupimo mišinys bei dėl to kilęs nerimas. Nepaisant to, vis dar yra galimybė gydyti suklupusią širdį vaistais.