Infarkto terapija

Terapijos seka

Ūminio miokardo infarkto (AMI) terapinių intervencijų seka turėtų atitikti šią seką: Toliau skiriamos intervencijos prieš hospitalizaciją, ty laikas iki paciento atvykimo į ligoninę, ir ligoninės, kurioje pacientas yra ligoninėje. Geriausia, jei bendrųjų priemonių reikėtų imtis prieš hospitalizaciją, ty prieš pacientui atvykstant į ligoninę.

• Bendrosios priemonės (gyvybės užtikrinimas)
• Reperfuzinė terapija (uždarytų vainikinių kraujagyslių atidarymas iš naujo)
• Koronarinės re-trombozės profilaktika
• Komplikacijų terapija

Gydymas po širdies priepuolio

Esant ūmiai situacijai a širdis priepuolis, pirmiausia skiriami kraujagysles plečiantys vaistai (pvz., azoto purškalas) ir deguonis. Tai pagerina deguonies tiekimą širdis raumenų ląstelės. Skausmą malšinantys vaistai taip pat turėtų būti suteikta.

Vėliau susiaurėjęs plotas vainikinės arterijos turėtų būti pašalinta arba išplėsta. Paprastai tai daroma su a stento arba aplinkkelis. Priklausomai nuo ilgalaikių pasekmių, tada skiriami skirtingi vaistai.

Kraujas skiedikliai skirti užkirsti kelią kraujo krešulių susidarymui širdies ritmo sutrikimų atveju. Be to, yra vaistų, kurie užkerta kelią šiems ritmo sutrikimams. A širdies stimuliatorius taip pat padeda.

Jei širdis yra taip sugadintas, kad gali pats sustoti, patartina įdiegti Defibriliatorius. Jeigu širdies priepuolis sukelia širdies nepakankamumą, dažniausiai skiriami širdies glikozidai (digitalis). Diuretikai (vandens tabletės) taip pat yra naudingos, nes jos palengvina širdies apkrovą.

Priklausomai nuo infarkto sukeltos ligos, tai taip pat galima gydyti. Antihipertenziniai vaistai turi prasmę, kai kraujas per didelis slėgis. Statinai atneša kraujas lipidai atgal į subalansuoti.

Neatidėliotina terapija Ūminė terapija

Jei yra menkiausias įtarimas a širdies priepuolis, būtina nedelsiant patekti į kliniką su skubia medicinos pagalba ir paskui hospitalizuoti. Skubaus gabenimo į ligoninę tikslas - per 12 valandų nuo infarkto pradžios pradėti reperfuzijos terapiją, kad būtų galima kiek įmanoma sumažinti širdies smūgio žalą, kurią sukelia infarktas. Kuo greičiau vėl atidaroma užsikimšusi vainikinė kraujagyslė ir atstatoma kraujotaka, tuo mažiau žūva širdies raumens audinys ir mažiau komplikacijų atsiranda dėl širdies priepuolis.

Ūminės širdies priepuolio terapijos šūkis yra toks: „laikas yra raumuo“. Tam tikrų pradinių priemonių reikia imtis nedelsiant. Nukentėjusį asmenį reikia laikyti pakeltą viršutinę kūno dalį, o deguonis turėtų būti tiekiamas per nosies zondą, kad pažeista širdis būtų aprūpinta deguonimi.

Nuoseklus stebėsena iš širdies susitraukimų dažnis, širdies ritmas, deguonies prisotinimas ir kraujospūdis per monitorių arba elektrokardiogramma (EKG) yra būtina. Tam tikromis aplinkybėmis, norint gydyti gyvybei pavojingą širdies aritmiją ar skilvelių virpėjimą, gali tekti perduoti elektrinius impulsus (defibriliacija). Daugeliu atvejų širdies priepuolis sukelia sunkų skausmas, kurį taip pat reikėtų palengvinti skausmo malšintuvai (analgetikai) kaip ūminė terapija.

Opiatai paprastai duodami per venas, Papildomai, raminamieji, pvz benzodiazepinai (raminamieji), skiriami susijaudinimui (pvz., nerimui, sujaudinimui) sumažinti.

Nitratai (pvz nitroglicerinas) skiriami širdžiai palengvinti ir taip pat teigiamai veikia infarktą skausmas. Ankstyvas beta adrenoblokatorių (pvz., Esmololio) vartojimas gali užkirsti kelią širdies aritmija ir paliko širdies nepakankamumas (dažniausios komplikacijos po širdies priepuolio). Beta adrenoblokatoriai taip pat sulėtina širdies darbą (širdies susitraukimų dažnis).

Dėl to sumažėja širdies deguonies poreikis, taigi sumažėja širdies priepuolio padaryta žala širdies raumeniui. Skubus acetilsalicilo rūgšties (ASA) vartojimas, net jei įtariama širdies priepuolis, parodė ini tyrimus, kad mirtingumas sumažėtų daugiau nei 20 procentų. Tačiau siekiant užkirsti kelią naujam trombo susidarymui, skiriama ne tik acetilsalicilo rūgštis (kraujo krešulys), bet ir narkotikus heparinas ir prasugrelis arba tikagreloras. Esamo trombo, kuris sukelia paciento simptomus, augimą galima sustabdyti taikant heparinas.

Tai sustiprina kraujyje esančio antitrombino III poveikį, kuris slopina kraujo krešėjimą, skatindamas trombocitų agregato tirpimą (fibrinolizę). Jei kraujospūdis yra labai mažas širdies priepuolio atveju arba, jei įtariamas dešinysis širdies priepuolis, skysčio vartojimas per venas taip pat yra ūminės terapijos dalis. Kai kuriais atvejais būtina skirti vaistų nuo pykinimas ir vėmimas (antiemetikai) (pvz., metoklopramidas).

Narkotikų terapija, skirta ištirpinti (lizuoti) kraujo krešulys taip pat reikia pradėti kuo anksčiau ištikus ūmiam širdies smūgiui. Lizės terapija yra mažiau veiksminga, tuo seniau įvyko širdies priepuolis. Šie vaistai nuo lizės slopina organizmo kraujo krešėjimą visame kūne ir gali sukelti stiprų kraujavimą (pvz., Iš anksčiau nenustatytų skrandis opa). Dėl šios priežasties nukentėjusieji turi būti atidžiai stebimi po lizės terapijos.