Iš pradžių vadinta dietologija priemonės išgydyti ir palaikyti sveikatai, šiandien ši sąvoka apima žmonių patarimus ar priežiūrą jų atžvilgiu dieta, kuriuo gydomos tam tikros ligos.
Kas yra dietologija?
Dietetikos terminas apima visas mitybos terapijas priemonės kuriais siekiama užkirsti kelią ligoms ar jas gydyti. Dietetikos terminas apima visas mitybos terapijas priemonės kurie siekia ligų prevencijos ar gydymo tikslo. Šiame kontekste dietologija daugiausia susijusi su teisinga dieta sergant įvairiomis ligomis, tokiomis kaip anoreksija, diabetas cukrinis diabetas arba nutukimas, bet ir su mityba ypatingose gyvenimo situacijose, tokiose kaip nėštumas. Dietetikos terminą galima susieti su Hipokrato tradicija, kur, be sveikųjų dieta, reikėjo reguliaraus gyvenimo ar pakankamo fizinio aktyvumo. Romos imperijos laikotarpiu Galenas vėl ėmėsi šio požiūrio. Tai darydamas jis apibendrino šešis dalykus, kurie buvo ypač svarbūs:
- Proto stimuliavimas
- Išskyros ir išskyros
- Miega ir bunda
- Poilsis ir darbas
- Maistas ir gėrimai
- Oras ir šviesa
Gydymai ir terapija
Renesanso laikais pasirodė daugybė vadovų, kuriuose kalbėta apie sveiką gyvenimo būdą. XIX amžiaus pradžioje šis mokymas patyrė dar vieną aukštumą, kur, pavyzdžiui, Christophas Wilhelmas Hufelandas ar Bernhardas Christophas Faustas intensyviai nagrinėjo mitybos klausimus. XX amžiuje atsirado visiškai naujos koncepcijos, tokios kaip Maximilliano Oskaro Bircherio-Bennerio Bircherio-Bennerio dieta arba Wernerio Kollatho visaverčio maisto dieta. Dėl įvairių ligų reikia laikytis specialaus dietos plano. Priklausomai nuo ligos, dietologai ar dietologai parengia specialią dietinę dietą, tiksliai pritaikytą paciento poreikiams. Dietetikos tikslas arba mitybos terapija yra pakeisti valgymo elgesį. Ingredientų galima praleisti arba jų vartoti daugiau. Pavyzdžiui, dažnai reikia vartoti daugiau vaisių ir daržovių, o alergijos atveju tam tikri maisto produktai gali būti neįtraukti. Mitybos terapeutas individualiai sprendžia pacientus ir jų ligas bei atsižvelgia į mitybos elgesį ir asmeninę situaciją. Šiame kontekste dietologija taikoma šioms ligoms:
- Virškinimo trakto ligos
- Prasta mityba
- Reumatas
- podagra
- Kepenų ir inkstų ligos
- Maisto netoleravimas ir alergijos
- osteoporozė
- Hipertenzija
- Dislipidemija
- 2 tipo cukrinis diabetas
- Valgymo sutrikimai, tokie kaip bulimija ar anoreksija
- Nepakankamas ar antsvoris
Pavyzdžiui, žmonės, kenčiantys nuo pakilimo hipertenzija gali nuleisti jų kraujas spaudimas numesti svorio. Jeigu podagra liga, gali padėti mažai purino turinti dieta, o padidėjęs skaidulų kiekis sumažina jų riziką dvitaškis Vėžys. Taip pat rekomenduojama speciali dieta nėštumas žindymą, ir tas pats pasakytina apie sportininkus ar pagyvenusius žmones. Norėdami užkirsti kelią ligoms ar jas išgydyti, pacientai šiuo klausimu gali rinktis iš daugybės mitybos pamokymų:
- Viso maisto dieta (labiausiai mėgsta neperdirbtus ir šviežius maisto produktus).
- Vegetarizmas (vartojamas tik augalinis ir gyvų gyvūnų maistas).
- Veganizmas (atsisako visų gyvūninės kilmės maisto produktų).
- Žalias maistas (vartojamas daugiausia nešildomas ir šviežias maistas).
- Makrobiotikai (gyvenimo būdas, kuris turėtų vadovauti ilgam ir sveikam gyvenimui).
- Maisto atskyrimo dieta (pirmenybė teikiama angliavandenių ir baltyminiams maisto produktams).
- Kinų dietologija (čia maistą kvalifikuojate pagal temperatūros elgesį ir skonius).
- Ajurveda (specialios dietos rekomendacijos atskiriems došos tipams).
Diagnozė ir tyrimo metodai
Dietologija ar mitybos terapija yra siūloma ambulatoriškai arba stacionare. Taigi yra specialių praktikų, kuriose dirba atitinkami ekspertai, tačiau ji taip pat naudojama ligoninėse kaip terapinė priemonė. Mitybos terapija visada prasideda nuo kliento medicinos istorija, kai čia išskiriamas kognityvinis konsultavimo metodas ir į klientą orientuotas požiūris. Pažintinis požiūris buvo laikomas pasirinkimo požiūriu labai ilgą laiką. Pastaroji manė, kad pakaks šviesti pacientus apie galimas neigiamas ligos pasekmes neprievalgis siekiant informuoti apie sveikesnį gyvenimo būdą. Šiame kontekste turinys daugiausia buvo perteiktas paskaitos forma, tačiau mažai dėmesio buvo skirta afektiniam ir sensomotoriniam lygiui. Tačiau galiausiai buvo pereita prie vadinamojo į klientą orientuoto požiūrio į konsultavimą, kai terapeutas taip pat pirmiausia sutelkia dėmesį į paciento norus. Čia, be konsultavimo, dėmesys taip pat skiriamas praktinėms pratyboms, o tai reiškia, kad klientai taip pat turi galimybę, pavyzdžiui, pasverti maistą ar paruošti meniu. Paskirto sprendimo nėra, tačiau pacientas pats imasi pagrindinės pokalbio dalies. Taip pat svarbu atsižvelgti į paciento mitybos istoriją, kuri atspindi jo valgymo įpročius. Tokiu būdu galima tiksliai suformuluoti problemą ar tikslą. Su terapeuto pagalba siūlomi įvairūs sprendimai tada galima išsiaiškinti, tačiau galiausiai pacientas turi nuspręsti dėl kelio. Tokiu būdu klientas nėra stumiamas viena kryptimi, tačiau jo problemas galima spręsti individualiai. Atitinkamomis dietomis siekiama išgydyti ligą arba atidėti ligos pradžią. Ypač lėtinių ligų atveju sveika mityba gali palaikyti organizmo savigydos galias. Būtinai reikalingos specialios dietos, skirtos ligų modeliams, kuriems dieta gali turėti įtakos, įskaitant, pavyzdžiui, padidėjusį cholesterolio kiekis or diabetas.
