FOMO (baimė nepastebėti) nėra (dar) pripažinta psichikos ligos, bet tik apibūdina psichinę anomaliją, kurios apraiškos apima skysčių perėjimą iš „vis dar normalios“ į patologinę priklausomybę. FOMO suprantama kaip baimė nuolat praleisti ką nors svarbaus, kas vyksta kitur, ir būti iš jos pašalinta. FOMO jausmas nėra naujas, tačiau jį stipriai skatina šiuolaikinės komunikacijos technologijos, susijusios su internetiniais socialiniais tinklais.
Kas yra FOMO?
FOMO yra akronimas, kilęs iš anglosaksų termino „Baimė nepastebėti“. Šis terminas reiškia blogai apibrėžtą psichinę būseną, kylančią dėl nuolatinės baimės ar nerimo praleisti svarbų dalyką, kurį draugai ar pažįstami priima kažkur kitur ir iš kurio žmogus nėra įtrauktas. FOMO prisiima psichologinį elgesį, atsirandantį dėl baimės ką nors praleisti. Tokie jausmai tam tikru mastu yra normalūs ir gali skatinti sanglaudą bei priklausymo grupei jausmą ir lydėjo žmoniją nuo pat jos socialinės tvarkos pradžios. Dėl šiuolaikinių komunikacijos technologijų, kurios leido sukurti ir užmegzti keletą vadinamųjų socialinių tinklų (socialinės žiniasklaidos), FOMO yra labai reklamuojamas ir rodo aiškų polinkį plisti toliau. Visuotinai galiojantis FOMO apibrėžimas (dar) neegzistuoja. Kai kurie autoriai išvardija įvairius simptomus, kurie paprastai pastebimi žmonėms, kuriuos akivaizdžiai paveikė FOMO. Kai kuriais atvejais yra išskiriami FOMO be techninių prietaisų ir FOMO ryšium su prietaisais, su kuriais galima nuotolinis ryšys internetu (išmanusis telefonas, nešiojamas kompiuteris, planšetinis kompiuteris).
Priežastys
Baimė praleisti ar patirti kažką mažiau linksmo ar daug mažiau jaudinančio nei tai, ką patyrė ir padarė draugai, yra tam tikra prasme natūrali ir normali. Šis jausmas gali paskatinti ambicijas imtis kažko, kas yra kūrybiškiau ir labiau iššūkiu nei to, ko ėmėsi draugai. Žmonių, kurie nuolat lankosi internete socialiniuose tinkluose, situacija gali greitai pasikeisti. Čia gali atsirasti daug daugiau nei šimto „draugų“ ar „pasekėjų“. Yra pavojus, kad didelės grupės asmenų patirtis gali nuolat išsiskirti ir sukelti jausmą, kad negalima savęs išlaikyti. Be to, labai tikėtina, kad iš draugų minios kas nors nuolat patiria ką nors įdomaus ir gražaus, kuriame negalite dalyvauti dėl darbo ar šeimos įsipareigojimų. Todėl nuolat sekantys socialiniai tinklai gali stipriai skatinti FOMO atsiradimą.
Simptomai, skundai ir požymiai
Visų simptomų spektras gali parodyti FOMO. Jie svyruoja nuo tam tikro psichologinio jautrumo, kuris pašaliečiams nėra lengvai suvokiamas, iki tipiško ir pastebimo nukentėjusio asmens elgesio, kuris taip pat yra suvokiamas ir išoriniam pasauliui. Psichologinis jautrumas paprastai pasireiškia liūdesiu ir nusivylimu, nes draugai ar pasekėjai išgyvena kažką puikaus, kuriame jūs pats negalite dalyvauti arba kad jie tiesiog linksminasi, o jūs pats susiduriate tik su niūriu kasdienybe kaip patirtimi. Tokie jausmai savo ruožtu skatina į priklausomybę panašų nerimą ir baimę praleisti dar daugiau. Dažnai dėl psichologinio jautrumo atsiranda tam tikra priklausomybė ir priversti nuolat tikrinti ir sekti pranešimus tam tikroje socialinėje žiniasklaidoje ir skelbti savo patirtį, net jei jie yra tik trivialūs. Nukentėjusieji nuo realybės bėga į virtualų savo „draugų“ patirties pasaulį. FOMO netgi gali vadovauti nukentėjusiems žmonėms, kurie sugalvoja ir skelbia patirtį, kad padidintų savo vertę. Elgesys tampa akivaizdus ir netgi pavojingas, kai tai sukelia akivaizdžius blaškymus ir koncentracija problemų darbe ir kitame kasdieniniame gyvenime. Dėl to gali būti labai sutrikdytas bendravimo elgesys tiesioginiame dialoge - be išmaniojo telefono.
Diagnozė
Kadangi nėra aiškių FOMO buvimo kriterijų, o perėjimai iš „vis dar įprasto“ į psichologiškai pastebimą FOMO yra sklandūs, diagnozė turi būti pagrįsta keliais simptomais, atsirandančiais lygiagrečiai. Vienas iš svarbiausių kriterijų, nurodančių FOMO, yra priklausomybė nuo socialinės žiniasklaidos, prievarta nuolat sekti draugų ir sekėjų žinutes ir nuolat skelbti save. Priklausomybė, kurią galima palyginti su tipišku priklausomybę sukeliančiu elgesiu, gali tapti tokia stipri, kad sutrinka elgesys realiame pasaulyje, tiesiogiai bendraujant su realiais žmonėmis, ir gebėjimas atlikti bei susikaupti darbe ir kitame kasdieniniame gyvenime.
Komplikacijos
Dėl FOMO gali atsirasti įvairių komplikacijų, kurios gali pakenkti kūnui tiek psichologiškai, tiek fiziškai. Paprastai nukentėjusieji atrodo liūdni ir prislėgti, kai praleidžiamas įvykis ar susitikimas. Tai gali vadovauti iki nepilnavertiškumo kompleksų ir Depresija. Blogiausiais atvejais liūdesio jausmas yra toks stiprus, kad kyla minčių apie savižudybę ir galiausiai savižudybės. FOMO dažnai atsiranda dėl sunkių stresas. Šiuo atveju miego sutrikimai, stiprus išsekimas ir galvos skausmas atsirasti. Nukentėjusiam žmogui neįsivaizduojamas gyvenimas be išmaniojo telefono ir kitų skaitmeninių laikmenų. Neretai pasitaiko agresija, kai negalima užtikrinti prieinamumo. Komplikacijos gali kilti, jei nukentėjęs asmuo kenčia koncentracija sutrikimai dėl ligos ir todėl jo darbas yra ribojamas arba mokymasis. Gydymą paprastai teikia psichologas ir pasitraukimas iš socialinės žiniasklaidos bei nuolatinis bendravimas. Daugeliu atvejų tai lemia teigiamą ligos eigą. Tačiau FOMO taip pat gali atsirasti vėliau gyvenime ir apriboti nukentėjusio asmens kasdienį gyvenimą.
Kada reikia kreiptis į gydytoją?
Dėl FOMO visada reikia kreiptis į gydytoją. Ligos simptomai paprastai savaime vėl neišnyksta ir toliau blogėja, todėl nukentėjęs asmuo yra priklausomas nuo gydymo. Kai nukentėjusius kamuoja nuolatinis liūdesys, reikia kreiptis į gydytoją. Šiuo atveju sėkmės jausmas dažnai siejamas su pasekėjais ar virtualiais draugais. Nuolatinė baimė ir baimė, kad nukentėjęs asmuo gali ko nors praleisti, rodo FOMO ir turi būti apžiūrėtas gydytojo. Dažnai patys sergantieji nesupranta, kad kenčia nuo FOMO. Tokiais atvejais nukentėjusįjį gydyti turi nukreipti pirmiausia tėvai ir giminaičiai. Rimtais atvejais taip pat gali prireikti buvimo klinikoje. Nuolatinis priverstumas atnaujinti naujienas socialiniuose tinkluose taip pat labai dažnai rodo FOMO. Tokiu atveju pacientas gali sutrikdyti bendravimą kasdieniame gyvenime. Paprastai FOMO diagnozę ir gydymą galima atlikti pas psichologą. Tačiau dažnai praeina ilgas laiko tarpas, kol nukentėjęs asmuo pripažįsta sutrikimą sau.
Gydymas ir terapija
Vargu ar yra naudinga patarti žmonėms, kenčiantiems nuo FOMO, visiškai susilaikyti nuo socialinių tinklų naudojimo. Perspektyvesnis terapija gali padėti kenčiantiems žmonėms apmąstyti, kaip jie naudojasi socialine žiniasklaida, ir pakelti ją į racionalesnį lygį. Tai gali padėti suvokti, kad dauguma įrašų yra mažai aktualūs ir praktiškai nėra jokios rizikos praleisti, jei, pavyzdžiui, apsilankymai internete ribojami tam tikru laiku. Taip pat naudinga didinti savimonę, kad savarankiškumas ir savarankiška veikla labiau tenkintų, o ne nuolat atitiktų pagrindinius dalykus.
Perspektyva ir prognozė
Netaisyklingumo prognozė remiasi keliais kriterijais, kurie yra tiesiogiai susiję vienas su kitu. Nors FOMO dar nėra pripažinta liga, simptomus vis tiek gali paveikti nukentėjęs asmuo. Jei bus siekiama terapinės paramos, yra didelė tikimybė, kad simptomai bus palengvinti. Kai tik bus išaiškintos ir pakeistos baimių ar nerimo priežastys, nukentėjęs asmuo patirs sumažėjimą. Reikalingas aktyvus jo bendradarbiavimas. Šiomis sąlygomis galima išvengti simptomų ir visiškai atsigauti. Jei nukentėjęs asmuo nesikreipia pagalbos, daugeliu atvejų pažeidimai nuolat didėja. Tai žymiai pablogina prognozę. Tolesniame kurse nerimas ar panikos sutrikimas gali išsivystyti, dėl to labai pablogės gyvenimo kokybė. Sunkiais atvejais nukentėjusiam asmeniui nebegalima atlikti kasdienių pareigų ir taip atlikti profesinių ar privačių užduočių. Atsitraukimas nuo dalyvavimo socialiniame gyvenime formuoja ir dar labiau palengvina gerovę. FOMO plėtra priklauso ir nuo nukentėjusio asmens individualios asmenybės. Jei pacientui būdingas bendras padidėjęs nerimas, padidėja simptomų padidėjimo rizika.
Prevencija
Svarbiausia prevencinė priemonė - kuo anksčiau apmąstyti naudojimąsi socialiniais tinklais. Socialiniai tinklai gali būti labai naudingi ir naudingi. Gali būti naudojamas tik neapsvarstytas naudojimas vadovauti į priklausomybę, kurią sunku įveikti.
Požiūris
Naudojant FOMO, daugeliu atvejų galimybės po gydymo yra labai ribotos. Paprastai šią ligą taip pat galima gydyti tik šiek tiek, todėl negalima garantuoti net visiško išgydymo. Todėl nukentėjęs asmuo dažnai priklauso nuo užsitęsusio terapija visam laikui palengvinti ir apriboti simptomus. Daugeliu atvejų, norint palengvinti FOMO simptomus, reikalinga draugų ir šeimos pagalba. Šiame kontekste artimieji turi teisingai suprasti ligą ir mokėti užjausti pacientą. Paprastai meilus paciento rūpinimasis ir palaikymas teigiamai veikia tolesnę ligos eigą. Paprastai pacientas turėtų būti atsargus, nepraleisti laiko socialiniuose tinkluose, nes toks elgesys gali žymiai padidinti FOMO simptomus. Šiame kontekste draugai ar paties paciento tėvai taip pat gali atkreipti dėmesį į socialinės žiniasklaidos naudojimą ir atgrasyti nukentėjusį asmenį nuo jų naudojimo. Nukentėjęs asmuo taip pat turėtų susitikti su kitais žmonėmis realiame gyvenime, jei įmanoma, ir atitraukti dėmesį nuo socialinės žiniasklaidos naudojimo. Visiškas FOMO gydymas taip pat gali apimti visišką tokio profilio pašalinimą.
Štai ką galite padaryti patys
Nukentėjusysis gali sau padėti kasdieniame gyvenime naudodamas daugybę elgesio gudrybių ir būdų, kaip geriau susidoroti su esamu diskomfortu. Reguliarus prastovos laikas, kai nėra skaitmeninio prieinamumo, galiausiai skatina gerovę ir mažina jų patirtį stresas. Poilsio ir nakties miego metu naudinga, jei nutrūksta telefono ir skaitmeninis prieinamumas. Gerai organizuotas dalyvavimas laisvalaikio ar sporto veikloje taip pat padeda pagerinti savijautą ir sutelkti mintis į kitas gyvenimo sritis. Norint įgyti įžvalgų ir suprasti ryšius, svarbu drausmė ir gera savęs refleksija dėl savo elgesio. Per pažintinis mokymas, savo emocijų nagrinėjimas, taip pat kitų nukentėjusiųjų reakcijų stebėjimas, sergantysis gali daug ką suvokti apie savo nusiskundimų priežastis ir atlikti optimizavimą. Norint palengvinti ligą, reikia suteikti norą pakeisti savo elgesio struktūras. Atlikdami poilsis metodus, pacientas gali sumažinti savo stresas ir esamas nerimas. Tokie metodai kaip joga or meditacija padėti pasiekti psichinį palengvėjimą ir vidinį subalansuoti. Daugeliu atvejų pokalbiai su vyresnio amžiaus žmonėmis palaiko gerovę, nes kito žmogaus gyvenimo patirtis gali pasiūlyti naujų mąstymo būdų.
