Gyvenimo džiaugsmas: funkcija, užduotys, vaidmuo ir ligos

Jausdamas gyvenimo džiaugsmą, tiesiog būdamas laimingas čia ir dabar, to nori dauguma žmonių. Tačiau daugelis per daug įsuka savo norus ir lūkesčius ir patiria priešingai. Tačiau džiaugsmas gali būti paveiktas.

Kas yra džiaugsmas?

Joie de vivre terminas apibūdina nepataisomą vidinį džiaugsmo jausmą savo gyvenime. Joie de vivre terminas apibūdina nepataisomą vidinį džiaugsmo jausmą savo gyvenime. Žmonės tai apibūdina skirtingai. Kai kuriems tai malonus vidinio jausmas poilsis, kiti jaučia, kad gali ištraukti medžius, kai kurie tai patiria kaip gausią energiją. Kiekvienas žmogus savaip išgyvena gyvenimo džiaugsmą. Tai gali atsirasti iš mūsų pačių, neįvykus nieko ypatingo, tačiau taip pat lengvai tai gali būti ir reakcija į išorinius įvykius, kuriuos vertiname teigiamai. Džiaugsmo jausmas taip pat priklauso nuo mūsų minčių. Nors gyvenimo džiaugsmą kiekvienas jaučia ir pasiekia skirtingai, jį galima padidinti aktyviai įsikišus. Taigi tai daugiausia priklauso nuo dviejų sąveikaujančių aspektų. Viena vertus, tam tikros sąlygos, leidžiančios nerūpestingai gyventi (jos savo ruožtu skiriasi kiekvienam asmeniui) ir, kita vertus, tinkamas šių sąlygų poveikis. Pavyzdžiui, jei kam patinka žaisti tenisas, asmuo turėtų tuo naudotis būklė laikas nuo laiko. Tačiau norint, kad dėl to atsirastų malonumas gyvenimui, taip pat svarbu, kad veikla būtų optimaliai reikalaujanti. Pavyzdžiui, tenisas partneris turėtų žaisti ne per nuobodžiai (nes blogai) ar per daug reikalaujančiu (nes labai gerai).

Funkcija ir užduotis

Mėgavimasis gyvenimu yra svarbus šaltinis stiprumas ir energijos gyvenime. Vaikai vis dar gali džiaugtis mažais dalykais gyvenime. Suaugusiems gyvenimo džiaugsmo jausmas yra daug labiau susijęs su vidiniu požiūriu į situacijas ir jų vertinimu. Baimės, rūpesčiai ar slogios nuotaikos gali prislopinti gyvenimo džiaugsmą. Taigi, be kita ko, vadovasvaldomas ir todėl gali būti teigiamai paveiktas minčių, pavyzdžiui, iš naujo įvertinant situacijas. Kas nenukreipia dėmesio tik į neigiamus dalykus, tuo daug prisideda prie psichinės gerovės. Be vidinio požiūrio, yra daugybė veiklų, teigiamai veikiančių gyvenimo džiaugsmą, pvz .:

  • Skirkite laiko sau
  • Sužinokite, kas jums artima širdis ir linksma. Apie dainavimą, šokius ir muzikos klausymą.
  • Fizinė veikla
  • Knygos skaitymas
  • Įsitraukite į kitus žmones

Yra daugybė kitų galimybių, pavyzdžiui, fotografuoti, žaisti, palaikyti ryšį su draugais ir pažįstamais ir daug daugiau, nes kiekvienas turi pats sužinoti, kas jam teikia džiaugsmo. Tai taip pat padeda žinoti apie gražius dienos momentus vakare ir dar kartą jas peržiūrėti. Taip pat svarbu priimti save pagal individualumą ir vertinti save. Tačiau džiaugsmas negali būti nuolatinė būsena. Kiekvienas, kuris to siekia, nusivils. Jausmai visada būna gyvi pakilimai ir nuosmukiai. Jų negalima priversti. Taip pat gyvenimo dalis yra kartais eiti per slėnį, iš kurio mes vėl galime leistis sustiprėję į naujus krantus.

Ligos ir negalavimai

Praradus žmones dėl išsiskyrimo, skyrybų ar mirties, yra normalu, jei laikinai nebejauti gyvenimo džiaugsmo, nes pirmiausia skausmas turi būti tvarkomi. Tai gali užtrukti gana ilgai, kai kuriems - keletą metų. Lėtinės ar užsitęsusios ligos taip pat daro didžiulę įtaką nukentėjusiųjų gyvenimui, todėl jie gali prarasti savo gyvenimo malonumą. Čia būtų svarbu rasti a subalansuoti tai suteikia jiems ką nors teigiamo, stiprinančio ne tik ligą, kad jie galėtų lengviau ištverti ligos suvaržymus. Bendras gyvenimo džiaugsmo praradimas paprastai yra tai Depresija jei jis neturi išorinių priežasčių. Kai nuotaika yra nuolat drumsta, o vidinė tuštuma ir liūdesys užima didžiąją dalį erdvės, kiekvienas žmogus galiausiai pasiekia tašką, kuriame niekas jam neteikia džiaugsmo. Panašu, kad viskas nebetenka prasmės, nei kontakto su kitais žmonėmis, nei pomėgio, kuris visada buvo įdomus. Gyvenimo džiaugsmo praradimas nėra be pavojaus, nes gyvenimas, kuriame džiaugsmo nebesijaučia, vis labiau suvokiamas kaip pilkas pilkas ir beprasmis. Tada daugelis žmonių patiria apčiuopiamą prasmės krizę ir galvoja apie savižudybę tokiose situacijose, nes nebemato išeities iš žemyn nukreiptos spiralės. Tie, kurie pasiekė šį tašką, dažniausiai neišeina tik iš niūraus slėnio, bet jiems reikia pagalbos ir šeimos narių bei draugų supratimo. Tokiais atvejais taip pat labai patartina ir naudinga psichologo parama. Burnout gali smarkiai paveikti žmogaus gyvenimo džiaugsmą. Tas, kuris yra priverstas nuolat peržengti savo fizinę ar psichinę ribą, yra patyčias patiriantis profesionaliai ar privačiai, tam tikru momentu yra išsekęs ir nebemėgauja nieko. Viskas, kas anksčiau buvo linksma, tampa našta. Daugeliu atvejų fizinis ir psichinis išsekimas susilieja, o nukentėjusieji jaučiasi tik išsekę ir nebeturi stiprumas spręsti savo iniciatyva. Dažnai tik su profesionalia pagalba jiems pavyksta valdyti savo energiją taip, kad ateityje jie labiau atkreiptų dėmesį į savo energijos atsargas ir nebevargintų savęs. Nepakankamas iššūkis, kaip ir per didelis iššūkis, taip pat gali sukelti fizinius ir psichinius simptomus ir atimti žmonėms gyvenimo malonumą.