Motinos pienas yra natūrali kūdikių mitybos forma. Tai kūno skystis, kuris susidaro motinos krūtyje gimus vaikui ir, jei nėra a sveikatai sutrikimas, susiformuoja tol, kol vaikas maitinamas krūtimi. Atsižvelgiant į jo poreikius, sudėtis Motinos pienas keičiasi vaikui augant.
Kas yra motinos pienas?
Motinos pienas yra natūrali kūdikių mitybos forma. Tai yra kūno skystis, kuris gimsta motinos krūtyje gimus kūdikiui. Žmogaus krūtinė pieno iš esmės yra tas pats pienas, kurį gamina visos žinduolių rūšys. Ji susiformuoja moteriškos krūties liaukiniame audinyje, kai moteris pagimdė vaiką. Be to vanduo, jame yra angliavandenių, riebalai ir baltymai, taip pat vitaminai ir įvairių fermentai (enzimai) ir antikūnai apsiginti nuo galimos patogenai. Ypač daug šių medžiagų yra priešpienis, palyginti klampi krūtinė pieno susiformavo pirmosiomis dienomis po gimimo.
Funkcijos ir užduotys
Krūties formavimas pieno yra inicijuojamas jau antroje XNUMX m nėštumas. Per šį laiką placenta išskiria hormonai progesterono ir prolaktino, kuris, be kita ko, stimuliuoja liaukinio audinio augimą krūtyje ir paruošia jį pieno gamybai. Dėl šios priežasties krūtys gali išskirti į pieną panašų skysčio net iki galo nėštumas. Tačiau tikrasis motinos pienas pradedamas formuoti tik praėjus vienai ar dviem dienoms po vaiko gimimo. Šio proceso metu motinos pieno infuzija į krūtis gali būti labai skausminga. Iš pradžių išsiskiria gelsvas ir gana klampus priešpienis, kuris dar vadinamas priešpieniu. Šiame priešpienyje yra ypač daug medžiagų, skirtų imuninei gynybai, ir jos formavimasis iš esmės yra kontroliuojamas hormoniškai. Tačiau pieno gamybą galima skatinti dažnai paguldant kūdikį prie krūties. Po kelių dienų išsiskyrusio skysčio sudėtis gerokai pasikeičia, kol maždaug po aštuonių iki dešimties dienų jis tampa brandžiu motinos pienu. Dabar joje yra mažiau baltymai ir antikūnai nei priešpienis, bet yra daugiau riebalų ir laktozė taip pat kitas angliavandenių. Jame taip pat yra daugybė vitaminai ir naudingosios iškasenos taip pat fermentai (enzimai) kurie skatina augimą ir virškinimą. Atitinkamas maišymo santykis pritaikomas atitinkamiems vaiko poreikiams. Motinos pienas keičiasi ir per patį žindymo procesą. Iš karto po maitinimo jis yra labai skystas, iš pradžių norėdamas numalšinti troškulį, jis po kelių minučių tampa sodresnis ir labiau patenkintas. Kūdikio čiulpimas skatina hormono gamybą oksitocinas, kuris ne tik stiprina emocinį mamos ir vaiko ryšį, bet ir skatina motinos pieno gamybą. Todėl motinos pieną tiekia ir pieno liaukos tol, kol vaikas žindomas reguliariai.
Ligos, negalavimai ir sutrikimai
Nors motinos pienas yra geriausia kūdikių mitybos forma, yra aplinkybių, kuriomis žindyti nepatartina. Pavyzdžiui, yra tokių užkrečiamos ligos kurią motina gali perduoti kūdikiui per motinos pieną. Visų pirma, ŽIV ir hepatito C infekcijos, yra rizika, kad atitinkami virusai galėtų būti perduodamas kūdikiui žindymo metu. Jei motina turi ankstesnę citomegalo virusas infekcija, yra a sveikatai rizika tik neišnešiotiems kūdikiams. Vartojant įvairius vaistus, veikliosios medžiagos patenka į motinos pieną. Todėl tokiais atvejais žindyti reikėtų tik pasitarus su gydančiu gydytoju. Kitos medžiagos, tokios kaip alkoholis ir nikotinas, bet taip pat įvairūs aplinkos toksinai taip pat patenka iš moters kūno į motinos pieną, todėl žindymo metu jų reikėtų vengti. Jei an uždegimas pieno liaukų, vadinamasis mastitas, atsiranda dėl žindymo, tai nėra priežastis nutraukti žindymą, nes nėra infekcijos pavojaus vaikui. Tik esant labai sunkiai ligos eigai reikia laikinai griebtis mechaninio motinos pieno perpumpavimo. Jei kūdikis turi fenilketonurija ar kito medžiagų apykaitos sutrikimo, maitinti motinos pienu paprastai nerekomenduojama.
