Kas yra psichodrama?
Žodis psichodrama sudarytas iš graikų kalbos žodžių, reiškiančių veiksmą („drama“) ir sielą („psichika“). Atitinkamai, psichodrama yra vidinių psichinių procesų žaismingas vaizdas.
Gydytojas ir psichoterapeutas Jacobas Levy Moreno įkūrė psichodramą XX a. Tai atsirado suvokus, kad žmonės daugiausia mokosi veikdami, o ne kalbėdami. Vaikai pasaulį supranta žaisdami, mėgdžiodami suaugusiuosius.
Todėl, priešingai nei kiti psichoterapiniai metodai, pagrindinis psichodramos metodas yra ne kalbėjimas, o veikimas. Paprastai psichodrama vyksta grupėje nuo aštuonių iki 15 žmonių. Į kiekvieną užsiėmimą dalyvis gali atsinešti savo norimą pjesę ar temą.
Per sceninį vaizdavimą galima išgyventi ir dabartyje pakeisti seniai prabėgusias problemas. Dalyviai taip pat gali kovoti su baimėmis dėl ateities, išbandydami galimus scenarijus vaidmenų žaidime.
Kada darai psichodramą?
Tačiau toks problemų sprendimas reikalauja aktyvaus ir kūrybingo veikimo, todėl tinka ne visiems. Visiems, kurie turi kliūčių išreikšti savo jausmus prieš grupę, psichodrama bus gana sudėtinga.
Jei norite išbandyti psichodramą, taip pat turėtumėte turėti vaizduotę ir empatiją. Aktoriniai įgūdžiai nebūtini, tačiau dalyviai turi sugebėti atsidurti kitų žmonių ir situacijų vietoje.
Iš pradžių psichodrama buvo skirta grupinei terapijai, tačiau kai kurie terapeutai ją siūlo ir individualiai arba porų terapijoje. Priklausomai nuo temos, užsiėmimai gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių.
Ką veikiate psichodramoje?
Psichodramoje dalyvauja psichodramos vadovas (terapeutas arba konsultantas) ir grupė. Kiekviename užsiėmime vienas grupės narys gali tapti protagonistu, ty pagalbos ieškančiu asmeniu, kuris nori įveikti savo problemas per psichodramą. Pagrindinis veikėjas pasirenka kitus žaidėjus arba „pagalbos ego“ iš kitų grupės narių, kurie pavaizduotų pagrindinio veikėjo prisirišimo figūras. Kiti grupės nariai gali veikti kaip stebėtojai.
Psichodramos procesas skirstomas į apšilimo, veiksmo, integravimo ir vertinimo fazę.
Įšilimo fazė
Psichodrama reikalauja daug spontaniškumo ir empatijos. Yra įvairių apšilimo technikų, kad dalyviams būtų lengviau įsitraukti į tolesnį vaidmenų žaidimą. Lyderis pradžioje dažnai klausia dalyvių apie jų nuotaiką. Kiekvienas asmuo gali parodyti savo nuotaiką, pavyzdžiui, per laikyseną. Jeigu dalyviai vienas kito nepažįsta, vadovas gali paprašyti išsirikiuoti į patalpą pagal tam tikrus kriterijus (pvz., gyvenamoji vieta ar amžius).
Veiksmo fazė (žaidimo fazė)
Pirmame žingsnyje pagrindinis veikėjas paaiškina grupei probleminį klausimą, kurį jie norėtų išspręsti. Pavyzdžiui, tai gali būti jų darbo situacija. Antras žingsnis – pasirinkti sceną, iliustruojančią pagrindinę problemą. Pagrindinis veikėjas ir jo asistentas vaidina situaciją scenoje.
Vadinamojo „vaidmenų apsikeitimo“ metu pagrindinis veikėjas gali pereiti į pagalbininko, o bendradarbis – į pagrindinio veikėjo vaidmenį. Ši technika padeda paveiktam asmeniui geriau įsijausti į kitų dalyvių poziciją. Be to, kiti žaidėjai žino, kaip elgtis tam tikrame vaidmenyje.
Psichodramos fasilitatorius nutraukia vaidmenų žaidimą, kai tik susidaro įspūdis, kad vaidinama situacija nebeteikia naujų įžvalgų. Jis taip pat sustabdo vaidmenų žaidimą, kai iškyla daugiau prieštaringų klausimų. Vaidinama situacija gali priminti pagrindiniam veikėjui sceną iš vaikystės. Tada tai iš karto suvaidinama vaidmenų žaidime. Šis metodas leidžia pagrindiniam veikėjui giliau suprasti esamas problemas.
Integracijos etapas
Po vaidmenų žaidimo grupė keičiasi idėjomis. Pavyzdžiui, dalyviai gali papasakoti apie savo patirtį panašiose gyvenimo situacijose ir taip perteikti pagrindiniam veikėjui, kad jis nėra vienas su savo problemomis. Jie taip pat kalba apie tai, ką jautė ir suvokė vaidmenų žaidimo metu. Galiausiai psichodramos fasilitatorius paaiškina procesus, kuriuos stebėjo vaidmenų žaidimo metu. Psichodramoje didelė reikšmė teikiama dėkingai atmosferai.
Pagrindinis veikėjas turėtų jaustis saugiai grupėje ir patirti paramą. Psichodramos poveikis slypi ne tik vaidmenų žaidime, bet ir bendruomenės jausme, kuris kuriamas grupėje.
Kokia yra psichodramos rizika?
Psichodramos vadovo užduotis – atkreipti dėmesį į visų dalyvių savijautą ir vengti jų pervargimo. Tačiau kuo didesnė grupė, tuo fasilitatoriui sunkiau stebėti visus.
Per ilgas užsiėmimas, menka struktūra ir nepakankami paaiškinimai gali priblokšti arba sukelti stresą dalyviams. Jei dalyviai ūmiai kenčia nuo psichikos sutrikimo, terapeutas turi ypač pasirūpinti, kad vaidmenų žaidimas nesukeltų papildomo streso. Tai gali pabloginti atitinkamo asmens sveikatos būklę.
Į ką turėčiau atsižvelgti po psichodramos?
Psichodramoje patirsite įvairių jausmų. Bendra patirtis grupėje gali dar labiau sustiprinti šiuos jausmus. Kad visi dalyviai galėtų išsiaiškinti savo jausmus, svarbi psichodramos dalis yra diskusija kiekvieno užsiėmimo pabaigoje (integracijos fazė).
Jei po seanso vis dar jaučiatės sutrikęs ar priblokštas, turėtumėte pasakyti psichodramos vadovui. Jei neigiami jausmai išlieka ir po kelių seansų, turėtumėte apie juos pasikalbėti su terapeutu individualaus užsiėmimo metu. Tai taip pat taikoma, jei turite problemų, kurių nenorite spręsti grupėje ar psichodramoje.
