Blauzdos įtvaro sindromas yra skausmas blauzdikaulio priekiniame krašte. Diskomfortas daugiausia pasireiškia po sportinės veiklos.
Kas yra blauzdikaulio plokščiakalnio sindromas?
Medicinoje blauzdikaulio sausgyslių sindromas taip pat žinomas kaip blauzdikaulio plokščiakalnio arba blauzdikaulio įtvaro sindromas. Tai reiškia lėtinį skausmas sindromas, kuris pirmiausia atsiranda po sportinės veiklos, tokios kaip intensyvus Bėgiojimas. Tas pats pasakytina apie visas sporto šakas, kurios yra didesnės stresas ant blauzdos raumenų. Gydymo procesas, kuris dažnai vyksta lėtai, laikomas problemišku.
Priežastys
Blauzdos įtvaro sindromą dažniausiai sukelia intensyvus veikia treniruotės, ilgi žygiai ir tokios sporto šakos kaip šuolis į tolį ar šuolis į aukštį. Tačiau iš esmės bet koks sportas, vedantis į intensyvius judesius, gali sukelti blauzdos įtvaro sindromą. Taigi riedlentės taip pat yra viena iš jų. Tarp sportininkų blauzdos įtvaro sindromas yra vienas dažniausių su sportu susijusių skundų, užimantis trečią vietą. Kilmė skausmas Manoma, kad tai keičia žemės paviršių pavasarį ir rudenį, techniniai tempo pokyčiai veikia intervalinės treniruotės metu ir ryškus maratonas mokymai. Panašiai staigus padidėjimas veikia tempas ar treniruotės apimtis gali būti atsakingas už blauzdos skausmo atsiradimą. Kitas galimas veiksnys - nešiota netinkama avalynė. Tačiau blauzdos įtvarus dažniausiai sukelia nuolatinis šokinėjimas ir nusileidimas. Sportininkai su padidėjusia pronacijaTaip pat ypač nukenčia koja, kurios koja sukasi išorine kryptimi ir kurie naudoja smaigalius. Be sportininkų, skausmo sindromu dažnai kenčia ir šokėjai bei kariai.
Simptomai, skundai ir požymiai
Blauzdos įtvaro sindromas pastebimas staiga atsiradus stipriam skausmui blauzdos krašte. Sumažinus krūvį, skausmas sumažėja. Jei apkrova vėl padidėja, nukentėjęs sportininkas iškart vėl pajunta skausmą. Gydytojai išskiria dvi blauzdos įtvaro sindromo formas. Yra medialinis ir šoninis blauzdikaulio keteros sindromas: esant medialiniam blauzdikaulio keteros sindromui, skausmas atsiranda apatinėje blauzdikaulio keteros dalyje. Kita vertus, šoninė forma pasireiškia blauzdikaulio krašto viršutinėje dalyje. Skausmas jaučiamas aštrus arba bukas. Nors iš pradžių jis pasireiškia tik judant, jis gali atsirasti ir ramybės būsenoje. Dėl didelio spaudimo paveiktoms vietovėms oda kartais pasižymi stipriu elastingumu. Skausmas taip pat galimas dėl oda įtampa. Kai kuriems pacientams taip pat būdingi jutimo sutrikimai oda srityse. Kai kuriais atvejais stiprus spaudimas veikia raumenis, o tai savo ruožtu riboja tam tikrus raumenų judesius. Kartais nekrozės susidaro ir pažeistose raumenų vietose. Tai gali sukelti papildomų nepatogumų, tokių kaip nuovargis ir aukštas karščiavimas. Blogiausiu atveju pavojinga gyvybei sepsis (kraujas apsinuodijimas).
Ligos diagnozė ir eiga
Jei įtariamas blauzdos įtvaro sindromas, gydantis gydytojas pirmiausia surengia išsamią diskusiją su pacientu. Tai darydamas, jis teiraujasi, dėl kokių stresų atsiranda skundai, ir ar jie jau pasireiškė ankstesnėmis progomis. Svarbų vaidmenį taip pat vaidina paciento ėjimo tempas ir tai, ar nėra buvusių tromboembolinių ligų. Po anamnezės a Medicininė apžiūra atliekamas. Daugeliu atvejų galima pastebėti blauzdikaulio krašto patinimą. Jei gydytojas spaudžia patinimą, akivaizdus skausmas. Be to, gydytojas naudoja vaizdo tyrimo metodus, tokius kaip rentgeno spindulių tyrimas. Šiuo būdu, stresas lūžiai arba uždegimas periosteum galima nustatyti. Taip pat galima atlikti magnetinio rezonanso tomografija or scintigrafija. Šios procedūros dažniausiai naudojamos, kai a stresas lūžis yra įtariamas. Diferencinės diagnozės taip pat yra svarbios siekiant atmesti kitas ligas, kurios gali būti atsakingos už tokio tipo skundus. Tai apima skyriaus sindromą, apatinių galūnių periferinių arterijų okliuzinę ligą ir venų nutekėjimo sutrikimus. Blauzdos įtvaro sindromo eiga kiekvienam pacientui labai skiriasi. Vieniems sergantiesiems skundai trunka tik kelias valandas, kiti juos kankina kelias savaites. Jei blauzdikaulis negailimas, skausmas toliau stiprėja ir būklė trunka ilgiau.
Komplikacijos
Šiuo sindromu sergantieji pirmiausia kenčia nuo labai stipraus skausmo. Skausmas daugiausia pasireiškia blauzdikaulyje, todėl gali būti ir judėjimo apribojimų, taigi ir kasdienio nukentėjusio asmens gyvenimo. Paprastai skausmas atsiranda krūvio metu. Tačiau tai taip pat gali atsirasti kaip ramybės būsena ir naktį gali sukelti nepatogumų. Todėl daug pacientų taip pat kenčia nuo miego sutrikimų ar psichologinių sutrikimų. Taip pat gali atsirasti blauzdikaulio plokščiakalnio sindromo paralyžius ar kiti jautrumo sutrikimai, kurie ir toliau komplikuoja nukentėjusio asmens kasdienį gyvenimą. Nekrozė vystosi, o sergantieji dažnai būna pavargę ir pavargę. Be to, blauzdikaulio plokščiakalnio sindromas taip pat gali vadovauti į kraujas apsinuodijimas, kuris blogiausiu atveju gali vadovauti iki nukentėjusio asmens mirties. Taip pat sindromas gali vadovauti iki sunkaus karščiavimas. Šio sindromo gydymas paprastai gali būti atliekamas vaistų pagalba. Komplikacijų neatsiranda. Tačiau daugelis pacientų taip pat pasikliauja įvairiais pratimais, kad atkurtų judrumą. Paciento gyvenimo trukmei sindromas taip pat neturi neigiamos įtakos.
Kada reikia kreiptis į gydytoją?
Blauzdikaulio plokščiakalnio sindromo atveju visada būtina apsilankyti pas gydytoją. Procese negali būti savęs išgydymo, todėl būklė visada turi apžiūrėti ir gydyti gydytojas. Tai vienintelis būdas išvengti tolesnių komplikacijų ir diskomforto. Jei nukentėjusįjį kankina labai stiprus blauzdos skausmas, reikia kreiptis į gydytoją. Skausmas gali pasireikšti skausmu, susijusiu su krūviu, arba skausmu ramybės būsenoje ir gali labai neigiamai paveikti nukentėjusio asmens gyvenimo kokybę. Ypač veriantys skausmai rodo blauzdos įtvaro sindromą, todėl juos reikia apžiūrėti gydytojui, jei jie pasireiškia ilgesnį laiką. Be to, didelis karščiavimas arba sunkus nuovargis taip pat rodo blauzdos įtvaro sindromą, jei simptomai išlieka ilgesnį laiką. Jei blauzdikaulio plokščiakalnio sindromas negydomas, tai taip pat gali sukelti kraujas apsinuodijimas blogiausiu atveju. Blauzdos įtvaro sindromą diagnozuoja ir gydo ortopedas chirurgas. Nepaprastosios padėties atveju arba ūmus skausmas po avarijos taip pat galima aplankyti ligoninę arba tiesiogiai iškviesti greitosios pagalbos gydytoją. Šia liga paprastai nesumažėja nukentėjusio asmens gyvenimo trukmė.
Gydymas ir terapija
Blauzdikaulio plokščiakalnio sindromo gydymas paprastai yra konservatyvus. Ypatingas dėmesys skiriamas koja. Jei reikalingas tolesnis mokymas, jis turi apsiriboti pratimais, kurie nesukelia streso blauzdikauliui. Tai apima važinėjimą dviračiu ar plaukiojimas. Ūminio blauzdikaulio sausgyslių sindromo atveju pacientas gali tepti tepalus su nuskausminančiomis medžiagomis. Kitas variantas - vartoti skausmą malšinančius vaistus tabletės. Jei šie gydymo būdai nepagerina, a kortizono tirpalą galima suleisti į paveiktas vietas. Fizioterapiniai pratimai taip pat laikomi naudingais. Jei simptomai išlieka nepaisant konservatyvaus gydymo priemonės, gali būti patartina operuoti. Šiuo atveju chirurgas padalija raumens fasciją, kad sumažėtų slėgis. Šiam tikslui vietoj atviros operacijos vis dažniau naudojamos minimaliai invazinės endoskopinės procedūros. Operacijos sėkmės tikimybė laikoma teigiama. Pavyzdžiui, daugiau nei 60 procentų visų pacientų po procedūros nebejaučia jokio diskomforto. Maždaug po keturių savaičių pacientai gali tęsti sportinę veiklą.
Prevencija
Prevencinis priemonės galima užkirsti kelią blauzdikaulio plokščiakalnio sindromui. Pavyzdžiui, sportininkas neturėtų daugiau nei dešimt procentų padidinti per savaitę atliekamų treniruočių. Tokiu būdu jis atiduoda savo Sausgyslės ir raumenys turi pakankamai laiko pasirengti naujiems krūviams. Taip pat svarbu tinkami bėgimo bateliai.
Požiūris
Nukentėję asmenys, sportuodami, turėtų skubiai dėvėti blauzdų apsaugas. Tai gali suteikti pakankamą apsaugą nuo komplikacijų nelaimingų atsitikimų ir nepageidaujamo išorinio poveikio atveju. Jei nukentėjęs asmuo pastebi skausmą ar kitas komplikacijas, reikia nedelsiant padaryti pertrauką. Tokiu atveju pažeistą blauzdikaulį reikia pakankamai tausoti. Nukentėję asmenys paprastai turėtų daug pailsėti ir atsigaivinti, kad greitai pagerėtų. Todėl visa atliekama veikla turėtų būti skubiai pritaikyta prie šios ligos. Tai taip pat taikoma okupacijai. Jei praktikuojama profesija, kurioje blauzdikaulis patiria didelę įtampą, sergantieji turėtų apsvarstyti galimybę pakeisti šią profesiją. Fizioterapija taip pat reikėtų ieškoti. Ten sergantieji gali išmokti išvengti neteisingų laikysenų, kad blauzdikauliui nebūtų daromas papildomas stresas. Nukentėjusio asmens batai taip pat turi būti pritaikyti prie ligos. Batų dydis turi atitikti pėdą, o batai neturi turėti kulno arba turėti tik ribotą kulną. Nukentėjusieji turėtų apsvarstyti galimybę įdėti vidpadžius į batus. Tai gali greitai palengvinti simptomus. Nukentėję asmenys taip pat turėtų pasirūpinti, kad būtų išvengta vienpusio kūno streso, nes tai taip pat gali pabloginti simptomus.
Ką galite padaryti patys
Vykdant sportinę veiklą, reikia naudoti tinkamą blauzdos apsaugą. Tai padeda apsisaugoti nuo nepageidaujamo išorinio poveikio, sušvelnina bet kokias avarijas ir gali apsaugoti nuo stipraus krūvio. Jei atsiranda pirmieji sutrikimai ar sutrikimai, reikia pailsėti ir kūną tinkamai pailsėti. Reikia atsinaujinimo laikotarpio, kad būtų galima palengvinti skundus ir pagerėti. Iš esmės fizinės veiklos atlikimas turi būti pritaikytas nukentėjusio asmens ir jo organizmo poreikiams. Reikia vengti perkrovos situacijų. Kasdieniniame gyvenime fizioterapinius pratimus galima atlikti savarankiškai, kad nebūtų sukurta neteisinga įtampa ar neteisinga laikysena. Jei reikia, avalynė turėtų būti patikrinta ir optimizuota. Kulnai neturi būti per aukšti, o batas turi būti pritaikytas prie pėdos dydžio. Kai kuriais atvejais simptomai jau palengvėja, kai dėvimi vidpadžiai. Be to, reikėtų patikrinti, ant kurio grindų paviršiaus paveiktas asmuo juda didelę laiko dalį. Pavyzdžiui, per kietas paviršius gali sukelti fizinių nelygumų einant. Savipagalbos kontekste reikia stengtis išvengti vienpusio fizinio streso. Tai gali turėti neigiamos įtakos kaulų sistemai ar raumenims.
