Įvadas
Galvos svaigimas gali atsirasti dėl alkoholio vartojimo. Skiriamas svaigimas, kai alkoholio vartojimas vyksta tik dabar, kurį sukelia ūmus organizmo potvynis alkoholiu, ir galvos svaigimas, atsirandantis kaip ilgalaikė ilgalaikio alkoholio vartojimo pasekmė. Šių dviejų galvos svaigimo formų priežastys yra skirtingos, tačiau jas galima atsekti nuo alkoholio vartojimo. Kita vertus, yra ir pacientų, kuriuos kamuoja galvos svaigimas, o gerdami lengvą alkoholį jaučia simptomų pagerėjimą. Dažnai šiuos žmones veikia fobija galvos svaigimas, kuris yra psichogeniškas ir pasireiškia ypač stresinėse situacijose.
Priežastys
Alkoholis gali sukelti galvos svaigimą įvairiais mechanizmais. The subalansuoti daugiausia kontroliuoja vidinė ausis. Ten ypač svarbios arkos, kurių žmonės turi po tris kiekvienoje pusėje.
Pusapvaliuose kanaluose yra skystis, kuris juda sukantis vadovas ir taip stimuliuoja specialias jutimo ląsteles. The smegenys tada apdoroja šį dirgiklį kaip pozicinį pojūtį. Pusapvaliuose kanaluose esantis skystis ir masė, kurioje yra jutiminės ląstelės (vadinamasis kupolas), yra tam tikro svorio santykio atžvilgiu, todėl stimulas gali būti generuojamas ir perduodamas teisingai.
Tačiau šį santykį keičia alkoholis. Įeina alkoholis vidinė ausis o kupolas su jutimo ląstelėmis tampa lengvesnis, nes alkoholis yra lengvesnis už vandenį. Svorio santykis tarp skysčio ir kupolo poslinkių.
Dabar kupolą galima sužadinti daug lengviau, o tai sukelia galvos svaigimą smegenys kai padėtis vadovas pokyčiai. The smegenėlė, kuris yra ypač svarbus koordinavimas, taip pat trikdo alkoholio vartojimas (žr .: Smegenų žala). Tai dažnai sukelia eisenos nesaugumą (siūbavimą).
Galiausiai, lėtinis alkoholio vartojimas visam laikui pažeidžia nervų takus smegenys. Vienas iš pavyzdžių yra Wernicke encefalopatija dėl lėtinio alkoholio vartojimo. Atsiranda vitamino B1 trūkumas, kuris galiausiai lemia įvairių smegenų struktūrų sumažėjimą (atrofija).
Nukentėjusieji kenčia nuo eisenos ir stovėjimo netikrumo, jiems pasireiškia įvairūs psichosindromai. Kūno nervų takus pažeidžia ir lėtinis alkoholio vartojimas. Vadinamasis polineuropatija gali atsirasti pojūčių praradimas, pavyzdžiui, kojose.
Nugaros smegenys taip pat nukenčia traktatai. Taip pat sutrinka padėties pojūtis, gali pasireikšti eisena, nesaugumas stovint ir galvos svaigimas. Galvos svaigimas taip pat gali pasireikšti vieną dieną po alkoholinių gėrimų gėrimo.
Tai dažniausiai atsiranda dėl skysčių praradimo, kurį sukelia alkoholis. Alkoholis slopina antidiuretinio hormono išsiskyrimą organizme, dėl kurio per burną absorbuojamas skystis lieka inkstuose. Jei nėra šio hormono, inkstai su šlapimu išskiria daugiau vandens - kitaip tariant, vanduo pašalinamas iš organizmo.
Skysčio trūkumo simptomai yra nedideli kraujas spaudimas ir dėl to atsirandantis galvos svaigimas. Be to, kitą dieną svaigulį gali sukelti alkoholis kitais mechanizmais. Tada alkoholis dar nėra iki galo suskaidytas, todėl vis dar yra likutinių alkoholio kiekių kraujas.
Tai daro įtaką centrinės dalies dalims nervų sistema kurie vaidina lemiamą vaidmenį išlaikant subalansuoti: tai apima smegenėlė, kuri yra atsakinga už judesių sekų koordinavimą, ir vidinė ausis, kuris yra jutimo organas, suvokiantis kūno padėtį. Norint sušvelninti galvos svaigimą, gausus vandens, arbatos ar praskiestų vaisių sulčių vartojimas pirmiausia padeda ištaisyti skysčių trūkumą. Be to, reikia pasirūpinti, kad būtų užtikrintas pakankamas šių medžiagų tiekimas vitaminai, nes jie taip pat vartojami skaidant alkoholį.
Kitą dieną po (per didelio) alkoholio vartojimo reikėtų vengti riebaus maisto, kad palengvėtų alkoholis kepenys, kuris vis dar skaido likusius alkoholio kiekius. Tačiau jei pacientas kenčia nuo galvos svaigimo prieš tai nevartodamas alkoholio ir jei šis svaigimas dar labiau pagerėja vartojant alkoholį, tai dažniausiai būna fobinis galvos svaigimas. Šis klinikinis vaizdas nėra retas ir yra psichogeniškas.
Pykinimas ir vėmimas paprastai neatsiranda. Fobinis galvos svaigimas daugiausia pasireiškia subjektyviai suvokiamu netikrumu einant ir stovint ir dėl to linguojantis. Dažnai yra staigi baimė nukristi, iš tikrųjų nesukeliant kritimo. Simptomai pasireiškia ypač stresinėse situacijose ir dažniausiai pasireiškia depresija sergantiems pacientams.
Pacientai simptomus pagerina vartodami lengvą alkoholį ir sportuodami. Elgesio terapija reikia apsvarstyti siekiant užkirsti kelią chroniškumui. Žmonėms, priklausomiems nuo alkoholio, taip pat gali pasireikšti galvos svaigimas, kuris pagerėja vartojant alkoholį. Dažniau šie žmonės kenčia nuo drebulio ar psichozė, kurį taip pat galima numalšinti atnaujinus vartojimą. Alkoholio nutraukimas yra būtinas tokiais atvejais.
