Kiek miego reikia žmogui? Klausimas, į kurį atsakyti nėra lengva, nes miego poreikis kiekvienam žmogui skiriasi. Kai kurie žmonės niekada nemiega ilgiau nei šešias valandas per savaitę, kiti jaučiasi tikrai tinkami ir pailsėję tik po devynių valandų miego. Sakoma, kad Albertas Einšteinas, pavyzdžiui, miegojo vidutiniškai 14 valandų, o Napoleonui esą reikėjo tik keturių valandų. Nepaisant akivaizdžių miego poreikių skirtumų, mus sieja vienas dalykas: pakankamas miegas yra gyvybiškai svarbus mūsų organizmui.
Miego funkcija yra prieštaringa
Kodėl tiksliai miegame, mokslininkai vis dar ginčijasi. Manoma, kad kūnas ir protas atsinaujina miegant. Taigi dienos išgyvenimai yra rūšiuojami ir saugomi miego ir naujų nervinių ryšių metu augti viduje smegenys. Kita vertus, pertvarkoma nereikalinga informacija. Be to, imuninė sistema sakoma, kad miego metu jis sustiprėja, o pažeisti audiniai yra atstatomi. Be to, teigiama, kad pakankamas miegas taip pat turi įtakos medžiagų apykaitai: tiems, kurie miega pakankamai, yra mažesnė rizika išsivystyti diabetas ar tampant antsvoris.
Kiek miego užtenka?
Nėra bendro atsakymo į klausimą, kiek mums reikia miego. Kai kurie žmonės išsimiega mažiau, o kitiems reikia daugiau miego. Miego trukmės skirtumas daugiausia nulemtas genetiškai. Neabejotinas požymis, kad miegojote pakankamai, yra tai, kaip jaučiate dieną: jei dienos metu jaučiatės tinkamas ir žvalus - išskyrus nedidelį vidurdienio nuosmukį - miegojote pakankamai. Daugumai žmonių reikia nuo šešių iki aštuonių valandų miego, kad galėtų atlikti kitą dieną. Tačiau atskirais atvejais gali pakakti keturių valandų arba gali prireikti iki dešimties valandų. Vidutinė miego trukmė Vokietijoje yra apie septynias valandas. Jei esate ypatingas stresas, individuali miego trukmė taip pat gali būti ilgesnė, nes tada kūnui reikalingos ilgesnės naktinės regeneracijos fazės. Štai kodėl ypač svarbu pakankamai išsimiegoti įtemptais gyvenimo tarpsniais.
Svarbi ir miego kokybė
Tačiau kiek miego reikia žmogui, priklauso ne tik nuo miego trukmės, bet ir nuo miego kokybės. Tam, kuris miega ramiai visą naktį, reikia mažiau miego nei tam, kuris miega tinkamai ir yra kamuojamas miego sutrikimai. Štai kodėl daroma prielaida, kad „trumpi miegotojai“ miega ramiau ir taip efektyviau nei žmonės, turintys ilgesnę miego trukmę. Beje, miego kokybė nepriklauso nuo miego laiko. Nepriklausomai nuo to, ar einate miegoti dešimtą valandą vakaro, ar antrą valandą nakties, jūsų kūnas visada išgyvena tas pačias miego fazes. Todėl gandai, kad miegas prieš vidurnaktį yra ramesnis, nėra tiesa. Kaip ir miego trukmę, miego laiką taip pat lemia genai: „Larkai“ gimsta anksti atsikėlę, o „pelėdos“ mieliau miega.
Miego trūkumas turi rimtų pasekmių
Tie, kurie reguliariai miega per mažai, greitai kenčia nuo nemenko miego. Tai sukelia tam tikrų toli siekiančių pasekmių:
- Žmonės, kurie kenčia miego trūkumas greičiau sensta.
- Nuo jų imuninė sistema miego metu negali pakankamai atsigauti, jie yra labiau linkę į ligas.
- Miego deficitas siejamas su padidėjusiu nuovargis, taip pat mažesnis gebėjimas susikaupti. Štai kodėl kenčia žmonės miego trūkumas taip pat dažniau patenka į avarijas kelyje. Darbas biure taip pat sunkesnis: esate irzlesnis, labiau įtemptas ir sprendimus galite priimti tik sunkiai.
Tačiau su amžiumi miego trukmė keičiasi: nors mažyliai vis dar miega iki 16 valandų per parą, po to miego poreikis nuolat mažėja. Moksleiviai vis tiek turėtų miegoti apie dešimt valandų, paaugliai - apie devynias valandas. Kita vertus, suaugusieji vidutiniškai miega tik apie septynias valandas.
Ar per didelis miegas gali būti žalingas?
Ne tik per mažas miegas, bet ir per didelis miegas gali turėti neigiamos įtakos mūsų organizmui: tie, kurie miega per daug, kitą rytą nesijaučia žvalesni ir budresni, tačiau dažnai būna dar labiau pavargę ir sumušti nei įprastai. Negana to, naujausi tyrimai taip pat rodo, kad per didelis miegas gali pakenkti. Didžiosios Britanijos ir JAV tyrimai rodo, kad ilgiems miegantiesiems yra didesnė tiek ligų, tiek mirtingumo rizika. Tačiau tikslus santykis tarp per daug miego ir padidėjusios ligos rizikos dar nėra išsiaiškintas. Tačiau daroma prielaida, kad miego trukmė daro įtaką organizmo medžiagų apykaitai ir kad dėl gerokai per trumpos ar ilgos miego trukmės gali atsirasti tam tikrų ligų.
