Apibrėžimas
Plaučių emfizema yra per didelis alveolių pripūtimas. Plaučių emfizema dažnai atsiranda dėl ilgalaikio, lėtinio plaučių ligos. Bauda plaučių alveolės, vadinamieji „alveoliai“, yra atskirti vienas nuo kito plonomis sienelėmis.
Sienos tarp alveolių taip pat yra susijusios su oro išspaudimu iš plaučių iškvėpimo metu. Dėl ilgalaikių pokyčių, padarinių plaučių ligų, alveolių sienelės žūva ir oro negalima iškvėpti. The plaučių per daug išpučia ir suformuoja emfizemos burbulus. Tokiu būdu plaučiuose likęs oras vadinamas „sulaikytu oru“.
Priežastys
Tiksli alveolių sienelių biocheminė raida nėra iki galo žinoma. Nemažai fermentai (enzimai) iš dalies yra atsakingi už šį procesą, atstatantį jautrų plaučių audinį. Iki šiol dažniausia priežastis yra ilgalaikė rūkymas.
Įkvėpti teršalai aktyvina kenksmingą medžiagą fermentai (enzimai) dėl to gali suskaidyti plaučių audinį. Be to, dėl emfizemos susiaurėja kvėpavimo takai, ypač vadinamieji „bronchioliai“. Tai taip pat prisideda prie to, kad negalima pakankamai iškvėpti oro.
Plaučių audinys gali būti pažeistas įkvėpus visų teršalų. Žmonėms, kurie yra profesionaliai veikiami nuodingų dujų ir teršalų, kyla tokia pat didelė rizika susirgti emfizema, kaip ir rūkantiesiems. Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) yra tipinė antrinė liga rūkymas.
Ilgainiui tai sukelia emfizemą, kuri dažnai apsiriboja viršutinėmis plaučių dalimis. Ne visada įmanoma išvengti emfizemos sveiku gyvenimo būdu. Taip pat gali pasireikšti paveldimos formos.
Nukentėjusieji gamina per mažai baltymų, kurie turėtų apsaugoti plaučių audinį nuo pertvarkymo. Šiais atvejais liga vis dažniau pažeidžia apatines plaučių dalis. Retesnės emfizemos formos atsiranda kaip natūrali senėjimo proceso pasekmė. Jų negalima atsekti dėl konkrečios priežasties ir daugeliu atvejų jų gydyti nereikia.
