Apibrėžimas
Gedulo terminas apibūdina proto būseną, kuri atsiranda kaip reakcija į kankinantį įvykį. Kankinantis įvykis nėra plačiau apibrėžtas ir jį kiekvienas žmogus gali suprasti skirtingai. Dažnai artimų asmenų netektys, svarbūs santykiai ar kiti likimo smūgiai yra daugelio žmonių liūdesio priežastis.
Apibrėžimas priklauso nuo tam tikro varianto ir yra kultūrinis. Pagal įvairius psichoanalitinius ir socialinius analitinius modelius sielvarto patirtis apibūdinama kaip procesas, pereinantis skirtingas fazes. Šios fazės vadinamos gedulo fazėmis.
Priklausomai nuo teoretiko, fazės apibrėžiamos skirtingai. Yra trys pagrindiniai gedulo fazių modeliai, kurių kiekvienas pavadintas jį apibrėžusio asmens vardu. Išsamiai tai yra Küblerio Rosso, fazės pagal Kastą fazės ir Yoricko Spiegelio fazės.
Fazių priežastys
Į gedulo fazių priežasčių klausimą atsakyti yra labai sunku. Tam reikia gilių psichoanalitinių ir psichologinių žinių, taip pat skiriamosios kompetencijos analizuojant socialinį elgesį, kad būtų galima sužinoti pakankamas priežastis. Be to, gedulo fazės yra apibrėžtos skirtingai, todėl kiekvienu atveju galima apibrėžti šiek tiek skirtingus kilmės mechanizmus.
Paprasčiau tariant, gedulo fazes galima įsivaizduoti kaip reakciją į kankinantį įvykį. Hipotetiškai galima manyti, kad mirė artimas žmogus. Daugybė sąmoningų ir nesąmoningų psichikos akistatų su patirtimi sukelia reakcijas, kurios gedėjimo fazėse pasireiškia įvairiai.
Socialiniai aspektai taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Daugelyje gedulo situacijų gedintieji turi iš naujo apibrėžti savo vaidmenį socialinėje struktūroje ir pereiti kompleksinius prisitaikymo mechanizmus, kurie dažnai atsiranda daugiau ar mažiau sąmoningai. Darant prielaidą, kad jauna mama per tragišką avariją netenka savo vaikų tėvo, ji atsiduria ne tik našlė, bet ir vieniša motina. Dabar ji turi iš naujo apibrėžti savo socialinį vaidmenį. Tokie procesai taip pat prisideda prie gedulo fazių vystymosi.
Visi šios serijos straipsniai:
