Kraujavimas iš skrandžio

Sinonimas

kraujavimas iš virškinimo trakto Kraujavimas iš skrandžio yra kraujavimo šaltinis skrandis sukelia įvairios pagrindinės ligos, turinčios atitinkamų simptomų ir kartais gyvybei pavojingų pasekmių, todėl būtina imtis kuo greitesnių veiksmų ir nustatyti diagnozę.

Priežastys / formos

Daugiau nei pusėje atvejų kraujavimo iš skrandžio priežastis yra skrandis opa (ulcus duodeni, ventrikuli), kuris nepastebimai vystėsi skrandis sieną ilgą laiką ir galiausiai sukelia kraujavimą. Maždaug 50% atvejų pacientams, kuriems yra kraujavimas iš skrandžio, yra viena ar daugiau tokių opų. Kiek rečiau (15%) skrandį kraujavimą sukelia skrandžio migracijos erozijos.

Daugeliu atvejų ši sienų erozijos forma yra dėl to, kad per mažai skrandžio gleivinė buvo sukurta, tačiau skrandžio rūgštis netrukdomai kontaktuoja su neapsaugotaisiais skrandis siena. Tai atakuoja skrandžio sienelę ir gali sukelti kraujavimą. Daugeliu atvejų sumažėja gleivinės gamyba dėl lėtinio priešuždegiminių vaistų (NVNU) vartojimo.

Maždaug 1–5% kraujavimo iš skrandžio priežastis yra piktybinis naviko išsivystymas skrandyje (skrandžio karcinoma). Retais atvejais gerybiniai navikai taip pat gali sukelti kraujavimą iš skrandžio. Be to, sunkūs gastrito kursai (lėtinis gastritas) gali sukelti kraujavimą iš skrandžio.

Tai gali sukelti lėtinis ir intensyvus alkoholio vartojimas kartu su stipriais alkoholiniais gėrimais lėtinis gastritas. Santykinai retai kraujavimas iš skrandžio atsiranda dėl kraujagyslių apsigimimų skrandžio sienos srityje (vadinamosios angiodisplasijos). Jie jau yra gimę ir nesukelia nepatogumų.

Jiems būdinga arba dėl stipraus spaudimo savaime atsiveriančios angiodysplasijos, arba kampiniai, blogai sukramtyti maisto likučiai sukelia mechaninį indo pažeidimą. Maždaug 5% atvejų negalima rasti jokios kraujavimo iš skrandžio priežasties, kuri daugeliu atvejų vėl sustoja.

Stresas per se paprastai nesukelia kraujavimo iš skrandžio.

Tačiau yra žinoma, kad dėl streso gali padidėti skrandžio ligos, pvz., skrandžio opos (ulcera ventriculi arba duodeni) ir stemplės uždegimas. Abiejų ligų atveju padidėja kraujavimo iš skrandžio rizika. Ypač pepsinės opos gali gausiai kraujuoti, todėl gali būti pavojingos kraujas praradimas.

Simptomai, rodantys peptiką opa apima slėgį arba skausmas viršutinėje pilvo dalyje, pykinimas ir apetito praradimas. Pacientai, kenčiantys nuo pepsinės opa arba stemplės uždegimas paprastai pradedamas vartojant vaistus rūgšties inhibitoriais (pvz., protonų siurblio inhibitoriais, tokiais kaip pantozolas). Dėl to skrandžio sekrecija tampa mažiau rūgšti, o opos uždegimas gali geriau išgydyti.

Alkoholis taip pat tiesiogiai nekelia kraujavimo iš skrandžio. Tačiau panašu, kad įrodyta, jog dažnas (labai atsparaus) alkoholio vartojimas dažniau sukelia stemplės uždegimą. gleivinė ir paviršinis skrandžio gleivinės pažeidimas. Dėl šios gleivinės pažeidimo padidėja skrandžio opų atsiradimo tikimybė.

Savo ruožtu tokia pepsinė opa dažnai gali kraujuoti, o tai kai kuriais atvejais gali būti ryški kraujas praradimas, kai skubiai reikia klinikinio gydymo. Yra žinoma, kad nemažai vaistų žymiai padidina skrandžio opų atsiradimo riziką. Jei yra tokia opa, yra rizika, kad ji pradės kraujuoti.

Kartais tai lemia gyvybei pavojingą praradimą kraujas. Visų pirma, vaistai iš nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU), kurie vartojami kaip skausmas ir uždegimą slopinantys vaistai žymiai padidina riziką susirgti a opaligė paimant ilgesnį laiką. Šie skausmo malšintuvai įtraukti ibuprofenas ir diklofenakas.

Jei šie vaistai papildomai derinami su a kortizono preparato, pepsinės opos išsivystymo rizika padidėja 16 kartų, palyginti su įprasta populiacija. Todėl svarbu, kad pacientai, kurie reguliariai vartoja vaistus iš šių grupių, profilaktiškai gydytų skrandį. Tam tikslui tinka vaistai, kurie taip pat naudojami esamoms skrandžio opoms ar gleivinės uždegimams gydyti (pvz., Protonų siurblio inhibitoriai). Jie sumažina rūgšties gamybą skrandyje ir todėl slopina uždegiminės reakcijos progresavimą.

Šie vaistai yra pantozolas ir omeprazolis. Pacientai, vartojantys įprastus vaistus, pvz ibuprofenas reikia vartoti po vieną tokią rūgštį slopinančią tabletę kartą per dieną. Tai žymiai sumažina riziką susirgti a opaligė - taigi ir kraujavimo iš skrandžio rizika.

Vietinis programos taikymas diklofenakas (pavyzdžiui, kaip „Voltaren“ tepalas) arba ibuprofenas nedidina rizika susirgti a opaligė. 1 Ibuprofenas Ibuprofenas yra analgetinį ir priešuždegiminį poveikį turintis vaistas, priklausantis nesteroidinių vaistų nuo uždegimo grupei. Tai populiarus skausmas vaistai, kaip ir kiti šios veikliųjų medžiagų grupės nariai.

Tačiau vartojant reguliariai, padidėja rizika susirgti skrandžiu ar dvylikapirštės žarnos opa. Todėl, jei ibuoprofeną reikia vartoti reguliariai, skrandžiui apsaugoti reikia išgerti papildomą tabletę. Čia tinka vaistas iš rūgščių inhibitorių grupės, pavyzdžiui, pantozolas.

Vartojant kasdien, opos išsivystymo rizika žymiai sumažėja taikant ilgalaikį ibuprofeno gydymą. 2 Diklofenakas Diklofenakas taip pat yra nesteroidinių priešuždegiminių vaistų grupės vaistas ir vartojamas kaip analgetikas ir priešuždegiminis vaistas. Kaip ir ibuprofenas, diklofenakas, vartojamas reguliariai, padidina opų atsiradimo skrandyje ir dvylikapirštės žarnos.

Todėl reguliariai vartojant šį nuskausminamąjį vaistą reikia derinti su pantozolu, rūgšties inhibitoriumi, kuris kuo veiksmingiau apsaugo skrandžio gleivinę ir neutralizuoja skrandžio opos išsivystymą. 3 Aspirinas Taip pat aspirinas, populiarus nuskausminamasis vaistas, kuris taip pat turi priešuždegiminių savybių, padidina skrandžio opos išsivystymo tikimybę ir taip padidina kraujavimo iš skrandžio riziką, jei vartojama reguliariai, kaip ir ibuprofenas bei diklofenakas. Šiuo atžvilgiu, jei aspirinas vartojamas reguliariai, reikia vartoti per parą skrandžio apsaugos tabletę, pvz., Pantozol.