Tuštinimasis

Įvadas

Tuštinimasis, dar vadinamas rijimu, yra išmatų (išmatų) išskyrimo iš išangės. Tai atsiranda dėl virškinto suvartoto maisto, kuris paprastai yra rudos spalvos. Rudą spalvą sukelia vadinamasis sterkobilinas, kuris susidaro, kai tulžis žarnyne yra suskaidytas.

Kitos spalvos aptariamos tolesniuose šio straipsnio skyriuose. Didžiąją išmatų dalį sudaro vanduo (paprastai 75%). Likę komponentai yra nesuvirškinti maisto likučiai, riebalai, žarnynas bakterijos (apie 10%) ir išskyros bei virškinimo sultys (pvz tulžis).

Paprastai kalbama apie įprastą išmatų dažnumą (tuštinimosi dažnumą), jei jis pasireiškia ne rečiau kaip 3 kartus per savaitę ir ne dažniau kaip 3 kartus per dieną. Jei tuštinimasis vyksta dažniau, automatiškai kalbama ne apie viduriavimą, o apie „aukštą išmatų dažnumą“, nes viduriavimo diagnozė priklauso nuo tuštinimosi nuoseklumo ir todėl būna tik tuo atveju, jei tuštinimasis yra vandeningas (žr. žemiau: Bristolio išmatų skalė). Tas pats pasakytina ir apie vidurių užkietėjimas, kuris atsiranda, kai per kelias dienas sunku išsituštinti.

Tai dažnai apima stiprų spaudimą pilvo raumenys, kuris savo ruožtu gali sukelti hemoroidinį būklė. Todėl patartina skatinti tuštinimąsi kitaip, pavyzdžiui, keičiant savo dieta. Vidutiniškai suaugusio žmogaus tuštinimasis yra nuo 200 iki 300 gramų per dieną.

Tačiau tai gali labai skirtis priklausomai nuo suvartojamo maisto kiekio. Ypač tuo atveju, kai dieta gausu maistinių skaidulų, gaminamas didesnis išmatų kiekis iki 1 kg. Kvapas taip pat yra svarbus tuštinimosi parametras.

Paprastai kvapas nėra malonus, todėl laikomas normaliu, jei kvapas nėra pernelyg kvapnus. Tačiau, jei rūgštus ar supuvęs ar net metalinis kraujas kvapas pridedamas prie kvapo, tai gali reikšti ligos buvimą. Jei tuštinimosi metu atsiranda nusiskundimų, juos reikia išsiaiškinti apsilankius pas gydytoją.