Drebulys - šnekamojoje kalboje žinomas kaip purtymas - (TLK-10 R25.1-: Drebulys, nepatikslinta) nurodo nevalingą ritminį trauktis raumenų grupių (vienos ar kelių kūno dalių). Dažnai nukenčia rankos, tačiau gali pakenkti ir visas kūnas.
Drebulys klasifikuojamas pagal Judėjimo sutrikimų draugijos pasiūlymą dėl klasifikavimo pagal šiuos kriterijus:
- Aktyvinimas būklė (poilsis, veiksmas, laikymasis, nenukreiptas judėjimas, taikinio judėjimas).
- Dažnis (žemas dažnis: 2-4 Hz, vidutinis dažnis: 4-7 Hz, aukštas dažnis:> 7 Hz).
- Intensyvumas arba amplitudė
- Smulkus ritmas
- Vidutinio ritmo drebulys
- Šiurkštus ritmas
- Ligos trukmė
- Paveldimumas
- Kiti simptomai ir medicinos istorija naudinga išsiaiškinti pagrindinės ligos etiologiją (priežastį) (ekstrapiramidiniai simptomai, tokie kaip akinezija (didelio laipsnio judėjimo trūkumas) arba griežtumas (raumenų standumas) arba polineuropatijos (periferinės ligos nervų sistema) ir kt.).
Aiškiai matoma drebulys gali būti įvairių ligų simptomas.
Išskiriamos šios drebulio formos (išsamesnės informacijos žr. „Simptomai - skundai“):
- Veiksmo drebulys
- Laikosi drebulys
- Tardymo drebulys
- Izometrinis drebulys
- Kinetinis drebulys (judesio drebulys)
- Dystoninis drebulys (vidutinio dažnio palaikymas ir judesio drebulys apie 5–8 Hz).
- Esminis drebulys (ET) (vidutinio ritmo, vidutinio dažnio palaikymo ir judesio drebulys apie 5–8 Hz) - atsiranda be nustatomos pagrindinės neurologinės ligos; dažniausia drebulio forma (apie 1% gyventojų).
- Holmso drebulys (sinonimai: rubralinis drebulys, vidurinių smegenų drebulys, miaritmija, Bendikto sindromas) (žemas dažnis (2–5 Hz) ir šiurkštaus ritmo amplitudė) - dažniausiai vienpusis poilsio, sulaikymo ir ketinimų drebulys.
- Neuropatinis drebulys (4–8 Hz ir šiurkščio ritmo amplitudė) - centriniu būdu generuojamas drebulys; dažniausiai pasitaiko pacientams, sergantiems: paveldima motorine ir sensorine neuropatija (HMSN), demielinizuojančio tipo (CMT 1) arba uždegiminėmis neuropatijomis (pvz., CIDP, neuropatija MGUS).
- Ortostatinis drebulys (OT; nematomas, aukšto dažnio drebulys (12-20 Hz; paprastai 16 Hz dažniu).
- Parkinsoninis drebulys (vidutinis dažnis: 4–7 Hz).
- Patologinis drebulys
- Fiziologinis (be ligos vertės) drebulys (smulkus ritmas, aukšto dažnio (7–12 Hz).
- Psichogeninis drebulys
- Poilsio drebulys
- Sustiprėjęs (padidėjęs) fiziologinis drebulys
- Smegenėlių drebulys (lėtas dažnis (2–5 Hz) ir didelė amplitudė).
Dažniausiai pasireiškia sustiprėjęs fiziologinis drebulys, esminis drebulys ir Parkinsonijos drebulys.
Drebulys gali būti daugelio ligų simptomas (žr. Skyrių „Diferencinės diagnozės“).
Lyties santykis: vyrai ir moterys vienodai veikia esminis drebulys.
Esminio drebulio paplitimas literatūroje labai skiriasi (nuo 0.014 iki 20.5%). Maždaug 4.6% vyresnių nei 65 metų žmonių kenčia nuo esminio drebulio. Sustiprėjusio fiziologinio drebulio paplitimas vyresnių nei 9.5 metų amžiaus grupėje yra 50%.
Dažnio pikas: Esminis drebulys pasireiškia daugiausia jauname amžiuje. Rečiau serga vaikai.
Eiga ir prognozė: drebulys gali labiau ar mažiau paveikti nukentėjusio asmens gyvenimą. Net valgyti, gerti ir rašyti yra sunku arba neįmanoma esant sunkiam drebuliui. Daugelis nukentėjusiųjų pasitraukia iš viešojo gyvenimo. Jei drebulys pasireiškia kaip ligos simptomas, pagrindinis dėmesys skiriamas jo gydymui. Esminis drebulys lėtai progresuoja. Tarp jų gali būti fazių su nuolatiniais simptomais. Kitais atvejais drebulys būna maždaug pastovus visą gyvenimą.
