Slydusio disko chirurginiai metodai
Chirurginė technika, kuri vis dar retai naudojama šiandien, yra disko protezo įdėjimas po paties disko pašalinimo. Dažniausia procedūra yra vadinamoji mikrodiskektomija. Čia chirurgijos komanda gauna prieigą prie tarpslankstelinis diskas per kelių centimetrų ilgio pjūvį virš stuburo.
Pagal rentgeno kontroliuojant, išsikišęs disko audinys išgarinamas, kad suspaustas nervų šaknis galima palengvinti ir priežastis skausmas galima pašalinti. Procedūra paprastai atliekama pagal bendroji nejautra, retai taip pat taikant regioninę nejautrą, todėl yra visiškai neskausmingas. Specializuotuose centruose ši chirurginė technika taip pat gali būti atliekama ambulatoriškai.
Be šios chirurginės procedūros, yra ir minimaliai invazinių metodų, tokių kaip perkutaninis lazerinis disko dekompresija (PLDD). Jie tampa vis populiaresni, nes manoma, kad dėl mažo chirurginio lauko jie mažiau traumuoja. Tačiau pagal savo sėkmės rodiklį jie nėra pranašesni už mikrodiskektomiją.
Be atviros chirurgijos, disko chirurgijoje taip pat egzistuoja minimaliai invazinės chirurginės procedūros. Tai apima vadinamąjį „perkutaninį lazerinio disko dekompresiją“ (PLDD). Didžiausias jo pranašumas yra tai, kad jis atliekamas taikant regioninę nejautrą, todėl pacientui negailima a bendroji nejautra bet kuriuo atveju.
PLDD indikacijos iš esmės atitinka kitų paciento chirurginių procedūrų indikacijas tarpslankstelinis diskas. Todėl procedūra dažniausiai taikoma progresuojančių ar staiga pasitaikančių sunkių atvejų atveju nervų pažeidimas, kuris daugiausia pasireiškia raumenų silpnumu kojose ir funkciniu pablogėjimu pūslė ir tiesiojoje žarnoje. Nepaisant to, lazerio procedūra netinka kiekvienam pacientui ir kiekvienam disko ligos etapui.
Pavyzdžiui, švelniems paprastai pakanka konservatyvių priemonių tarpslankstelinis diskas simptomų, tuo tarpu sunkesnių ligų atveju dažnai sunku pagerinti simptomus sergant PLDD. Procedūros pradžioje a punkcija kaniulė ir lazerio pluoštas per odą įkišamas į želatininę disko šerdį. Kadangi tai nėra daroma atliekant atvirą operaciją, padėtis turi būti tikrinama radiologiškai, ty naudojant CT arba Rentgeno.
Lazerio spindulio energija sukelia denatūraciją baltymai ir skysčio garavimas disko audinyje. Tai veda prie tarpslankstelinio disko susitraukimo ir galiausiai prie suspausto reljefo nervų šaknis. Paviršutiniškai po to bus matomas tik nedidelis taško formos randas. Todėl procedūrą pagrįstai galima apibūdinti kaip labai švelnią, todėl ji vis labiau populiarėja neurochirurgijoje.
Pratimai pažeidus tarpslankstelinį diską
Siekiant užkirsti kelią išvaržos diskui ar pasikartojimui po jau patirto išvaržos disko, galima imtis įvairių priemonių. Visų pirma, mokymasis gera poza kasdieniame gyvenime ir reguliarus bagažinės bei nugaros raumenų treniravimas vaidina svarbų vaidmenį. Šioms treniruotėms namuose gali būti atliekami specialūs pratimai arba galima sportuoti nugarai palankiai.
Pastarosios klasiškai apima tokias sporto šakas kaip dviračiai, plaukiojimas ir stalas tenisas. Tikslingai lavinant nugaros raumenis, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas mažų, giliai įsitaisiusių raumenų stiprinimui. Ši raumenų grupė, žinoma kaip „autochtoninė“, eina nuo slankstelio iki slankstelio išilgai viso stuburo ir turi didžiulę reikšmę stuburo stabilumui.
Kadangi jis visų pirma reaguoja į greitus judesius, jį galima treniruoti, pavyzdžiui, asimetriškai judinant rankas. Šiuo tikslu turėtų būti pritvirtintas pečių pločio stovas, šiek tiek pritūpęs. Rankos dabar greitai judinamos pirmyn ir atgal maždaug 30 sekundžių.
Tai sukelia nedidelį sukamąjį viršutinės kūno dalies judėjimą, kuris aktyvina autochtoninius raumenis. Pratimą reikia kartoti du tris kartus po kiekvienos minutės pertraukėlės ir atlikti kasdien. Tačiau svarbu, kad nugara būtų tiesi!
Nepaisant visos motyvacijos treniruoti nugaros raumenis, vis tiek reikėtų atsižvelgti į du dalykus: geriausi vakariniai pratimai yra mažai verti, jei dienos metu lieki neaktyvus! Net kartais tempimo, tempimas ir veikia aplink biure ar lipti laiptais yra naudinga ir protinga. Antra, be nugaros treniravimo, neturėtumėte pamiršti, kad pilvo raumenų treniruotės taip pat yra svarbios.
Kaip nugaros raumenų priešininkas, tai labai svarbu stuburo stabilumui. Jei jis nėra treniruotas, lyginant su nugara, dubuo pakrypsta į priekį ir susidaro tuščiavidurė nugara. Sėdėjimas kojomis, pakeltomis 90 laipsnių kampu, arba pakaitomis pakeliantis rankas ir kojas keturkojyje, yra labai draugiški nugarai pratimai.
