Simptomai
Ūmus stresas pasireiškia tokiomis organizmo fiziologinėmis reakcijomis, be kita ko:
- Padidėjimas širdis norma ir kraujas slėgis.
- Padidėjęs kraujas srautas ir energijos tiekimas griaučių raumenims.
- Greitas kvėpavimas
- Sumažėjęs žarnyno ir urogenitalinio trakto aktyvumas.
- Sumažėjęs lytinis potraukis
- Bendras suaktyvėjimas, įtampa
- Mokinio išsiplėtimas
Komplikacijos
Skirtingai nuo ūmaus ir teigiamai patiriamo streso (eustreso), nuolatinis stresas jus blogina. Vadinamasis distresas (neigiamas stresas) yra daugelio psichologinių, psichosomatinių ir fizinių veiksnių rizikos veiksnys sveikatai problemų. Jie atsiranda, jei pačių išteklių nepakanka stresui įveikti ar priprasti (disbalansas tarp streso ir reljefo veiksnių) ir jei nėra pakankamo atsinaujinimo. Todėl nekontroliuojamas nuolatinis stresas nėra nekenksmingas, bet kraštutiniais atvejais netgi pavojingas gyvybei. Tarp galimų streso sutrikimų yra: psichologinis poveikis:
- Išsekimas, energijos trūkumas, susidomėjimo praradimas, veržlumo stoka, įtampa, dirglumas, agresija, pyktis, nuovargis, nepasitenkinimas.
- miego sutrikimai
- Nesveikas elgesys: maistas, alkoholis, svaigalai, stimuliatoriai.
- Socialinė izoliacija
- Burnout
- Silpna nuotaika, depresija („streso depresija“)
- Nerimo sutrikimai
- Lėtinio nuovargio sindromas (CFS)
- Savižudybė
Fizinis poveikis:
- Virškinimo sutrikimai, širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai, koronarinė liga širdis liga (ŠKL).
- Raumenų ir nugaros skausmas
- Įtampos galvos skausmas, migrena
- Bejėgiškumas
- Uždegiminė žarnų liga
- Atopinis formų ratas
- Fibromialgija
- Hipertenzija
- Imunodeficitas, infekcinės ligos
- Diabetas
- Priešlaikinis senėjimas
Priežastys
Stresas kyla reaguojant į vadinamąjį stresorių, tai yra streso faktorių, kuris sukelia stresą. Streso suvokimas yra labai individualus. Stresas kyla, kai žmogui keliami reikalavimai yra didesni už jo sugebėjimą susitvarkyti ir juos valdyti. Biochemiškai stresą sukelia stresas hormonai adrenalinas ir kortizolis, kuriuos išskiria antinksčiai.
Diagnozė
Jei stresas pasiekia tokį lygį, kuris viršija asmens galimybes, arba jei jau pasireiškia ligos simptomai, pacientas turėtų kreiptis į pirminę priežiūrą. Stresą galima įvertinti, pavyzdžiui, naudojant klausimyną arba taikant laboratorinius metodus (testus nepalankiausiomis sąlygomis).
Nefarmakologinis gydymas
- Priežastys pašalinamos
- Įveikos strategijos (įveikos strategijos, streso valdymo įgūdžiai).
- Poilsis tokios technikos kaip joga, raumenų atsipalaidavimas, autogeninė treniruotė.
- Laiko planavimas, prioritetų nustatymas
- Geras pasiruošimas
- Socialinė parama (šeima, draugai)
- Sukeliančios situacijos išaiškinimas, pokalbiai.
- Sistemingas problemos nustatymas ir sprendimas
- Padidinkite atsparumą, ugdykite įgūdžius
- Žinokite savo ribas, nepersistenkite ir atsižvelgkite į jo sveikatą
- Fizinis aktyvumas, sportas
- Užtikrinkite pakankamą pusiausvyrą ir atsipalaidavimą
- Sveika dieta
Narkotikų gydymas
Augaliniai vaistai:
- Adaptogenas rožių šaknis yra patvirtintas daugelyje šalių, siekiant palengvinti fizinius ir psichinius streso ir pervargimo simptomus.
- Kiti adaptogenai: ženšenis, taigos šaknis.
- Žolelių raminamieji, pvz valerijonas, apyniai, pasiflora, citrinos balzamas.
- Žolelių antidepresantai: Jonažolė.
- Žolelių anksiolitikai: Kava (išparduota)
- Žolelių spazmolitikai: Butterbur
Raminamieji, migdomieji vaistai:
- Antihistamininiai vaistai
Vitaminai:
- Vitamino B kompleksas
Receptiniai vaistai:
- Antidepresantai
- Neuroleptikai
- Beta blokatoriai
Alkoholis ir kiti svaigalai nėra tinkami gydymui, nes jie labiau blogėja, o ne gerina problemas.