Pažinimo elgesio terapija (CBT) yra vienas iš dažniausiai naudojamų metodų psichoterapija. Jis sujungia klasikinį elgesį terapija ir kognityvinė terapija ir yra viena iš labiausiai ištirtų psichoterapija metodai.
Kas yra kognityvinė elgesio terapija?
Pažintinėje Elgesio terapija, klientas turi būti labai aktyvus dalyvis ir tarp užsiėmimų savo kasdieniame gyvenime aktyviai praktikuoti elgesį, kurį dirbo terapijos metu. Terminas „pažintinis“ kilęs iš lotynų kalbos ir reiškia „atpažinti“. Pažintinis elgesio terapija yra viena iš kelių elgesio terapijos metodų. Priešingai nei psichoanalizė, susijusi su asmens motyvų ir elgesio iššifravimu pasąmonėje, elgesys terapija remiasi bihevioristiniu požiūriu, kad visi asmens elgesio modeliai buvo išmokti, todėl juos taip pat galima neišmokti arba pakeisti geresniais elgesio modeliais. Net senovės graikų filosofas Epiktetas žinojo: „Ne tie dalykai daro mus nelaimingus, o mūsų požiūris į daiktus“. Atitinkamai, pažintinė Elgesio terapija siekiama nustatyti žalingas mintis ir įsitikinimus ir pakeisti juos naujais elgesio modeliais.
Funkcija, poveikis ir tikslai
Pažinimo elgesio terapija tinka Depresija, priklausomybės sutrikimai, nerimas ir obsesiniai-kompulsiniai sutrikimai. Bet ir fiziniai skundai, tokie kaip lėtiniai skausmas, reumatas or spengimas ausyse galima gydyti kognityviniu būdu elgesio terapija ar bent jau padėtų geriau patenkinti skundus. Klientas turi būti labai aktyvus šiame procese ir tarp užsiėmimų aktyviai praktikuoti elgseną, kuri buvo sukurta terapija kasdienybėje. Esant sunkiam Depresija ar nerimo problema, klientas yra labai iššūkis ir kartais gali pasiekti savo ribas. Kartais terapijos pradžioje vaistai yra būtini blogiausiems simptomams palengvinti, kad elgesio terapijos metu apskritai būtų galima veikti. Kognityvinė elgesio terapija yra ypač tinkamas spręsti labai specifines problemas. To priežastys pirmiausia yra antraeilės. Psichoterapeuto ir kliento chemija turi būti teisinga, kad sėkmingas bendradarbiavimas būtų patikimas. Pirminės konsultacijos metu klientas apibūdina savo problemas ir suformuluoja terapijos norus bei lūkesčius. Remiantis jais, kartu nustatomi gydymo tikslai ir sudaromas terapijos planas, kurį prireikus galima modifikuoti terapijos metu. Kad terapeutas galėtų nustatyti kenksmingus minties modelius, klientui svarbu kurį laiką užsirašyti savo mintis, pvz., Kaip dienoraščio įrašus. Tada terapeutas ir klientas kartu nagrinėja, ar klientas tinkamai ir realiai vertina dalykus, kas nutinka, jei jis ar ji kada nors elgiasi kitaip, nei yra įprasta, ar jis daro pažangą ir kur kyla problemų, jei tokių yra . Poilsis taip pat praktikuojami pratimai ir problemų sprendimo strategijos, kurias klientas gali naudoti namuose. Kognityvinė elgesio terapija priklauso į sprendimą orientuotiems trumpalaikiams metodams. Kiekvienam klientui trukmė skiriasi. Kai kurie klientai jaučia reikšmingą pagerėjimą jau po kelių užsiėmimų, o kitiems tai gali užtrukti keletą mėnesių. Sveikata draudikai paprastai rengia 25 trumpalaikės terapijos seansus. Vienas užsiėmimas trunka 50 minučių, užsiėmimai vyksta kartą per savaitę. Pradžioje yra 5 įvadiniai susitikimai, kad psichoterapeutas ir klientas galėtų geriau pažinti vienas kitą. Vėliau paraiška dėl išlaidų padengimo pateikiama sveikatai draudimas. Kognityvinės elgesio terapijos atliekamos psichologinėse praktikose, klinikose ir reabilitacijos įstaigose ir siūlomos kaip individualios ar grupinės terapijos, atsižvelgiant į problemą.
Rizika, šalutinis poveikis ir pavojai
Apskritai, psichoterapija taip pat gali vadovauti nepageidaujamo šalutinio poveikio. Jei klientas aktyviai sprendžia savo baimes ir problemas, tai gali sukelti didelį stresą jam ir aplinkai. Čia gali padėti atvira diskusija su terapeutu. Kognityvinė elgesio terapija yra vienas iš geriausiai ištirtų psichoterapijos metodų, o jo veiksmingumas įrodytas ypač lengviems ir vidutinio sunkumo pacientams Depresija, nerimas ir obsesiniai-kompulsiniai sutrikimai. Ypač naudinga tai, kad išmatuojamą sėkmę galima pasiekti naudojant kognityvinę elgesio terapiją po gana trumpo laiko. Tačiau tam būtinos tam tikros sąlygos. Ši procedūra reikalauja aktyvaus kliento bendradarbiavimo ir neveikia su klientais, kurie atsisako bendradarbiauti su terapeutu ir atsisako kitaip pažvelgti į situaciją. Jei klientas labiau save laiko auka ir savo laimę paverčia kažkuo ar tuo pasirūpinančiu, elgesio terapija jam neduos daug naudos. Kadangi kognityvinė elgesio terapija yra trumpalaikis metodas, ji yra mažiau tinkama sunkiems psichikos sutrikimams, tokiems kaip trauminių išgyvenimų apdorojimas. Kadangi klientas turi aktyviai bendradarbiauti, jam reikia pakankamai stabilios psichikos, kuri sunkių sutrikimų atveju dažniausiai įmanoma tik vartojant vaistus. Prieš terapiją svarbu atidžiai išnagrinėti geriausią būdą sutrikimui gydyti. Jei norint gauti terapinį pajėgumą reikia vartoti vaistus, taip pat reikia patikrinti, ar po gydymo nutraukimo galima tęsti elgsenos pokyčius. Apskritai, atliekant elgesio terapiją, reikia atsižvelgti į tai, kad vien gydymas nėra lemiamas terapijos sėkmei, bet tai, kad terapinė sėkmė gali apimti ir sugebėjimą ateityje geriau susidoroti su savo problema. Galiausiai joks psichoterapijos metodas negali garantuoti sėkmės, nes dirbant su žmonėmis negalima nuspėti, kas atsiras psichoterapijos eigoje.
