Kušingo sindromas arba hiperkortizolizmas yra a būklė kurį sukelia padidėjęs Kortizolio kūne. Tai lydi įvairūs aiškiai matomi išvaizdos pokyčiai ir kūno disfunkcija. Kušingo sindromas reikia gydyti, nes jis progresuoja ir tampa pavojingas gyvybei be terapija.
Kas yra Kušingo sindromas?
Kušingo sindromas yra būklė kai kelis skirtingus simptomus sukelia padidėjęs Kortizolio lygiai. Kortizolio yra hormonas, gaminamas antinksčių žievėje. Skiriami endogeniniai (kilę iš kūno) ir egzogeniniai (sukelti išoriškai) Kušingo sindromas. Esant endogeniniam Kušingo sindromui, antinksčių žievė dėl nenormalių pokyčių gamina daugiau kortizolio, nei reikia organizmui. Egzogeninio Kušingo sindromas išoriškai atsiranda, kai gliukokortikoidai (kortizono) Arba AKTH yra skiriami kūnui ilgą laiką kaip dalis terapija. AKTH yra hormonas, stimuliuojantis antinksčių žievę gaminti daugiau kortizolio. Jei organizme yra nuolatinis kortizolio perteklius, būdinga Kušingo sindromo simptomai pasitaiko, keičiantis išvaizdai ir įvairiai funkciniai sutrikimai. Kušingo sindromas yra reta liga, 3 4 žmonių kasmet pasitaiko tik 100,000-XNUMX atvejai.
Priežastys
Kušingo sindromo priežastis visada yra hormono kortizolio perteklius. Esant egzogeniniam Kušingo sindromui, tai sukelia administracija of narkotikai kurios suteikiamos ilgą laiką kaip a dalis terapija. Tai yra kortizolio narkotikai kurių imamasi, pavyzdžiui, esant lėtiniams uždegimams, po transplantacijų ar autoimuninės ligos, Jei narkotikai po sėkmingo gydymo nutraukiama, simptomai paprastai išnyksta. Endogeninio Kušingo sindromą sukelia per didelė hormono kortizolio gamyba organizme. Tokio padidėjusio kortizolio išsiskyrimo yra įvairių priežasčių. Dažnas endogeninio Kušingo sindromo sukėlėjas yra navikas hipofizio liauka. Kažkokio tipo plaučių Vėžys ir antinksčių navikai taip pat gali būti sukėlėjai.
Simptomai, skundai ir požymiai
Pirmasis Kušingo sindromo simptomas dažnai būna pakitęs paskirstymas riebalų ant kūno: riebalai vis labiau nusėda ant veido („pilnaties veidas“), kaklas sustorėja („buivolo kaklas“), padidėja pilvo apimtis. Rankos ir kojos yra tik šiek tiek raumeningos ir atrodo labai plonos, palyginti su liemeniu. Dėl padidėjusių riebalų sankaupų padidėja kūno svoris, raumenys masė taigi ir raumenis stiprumas mažinti. Padidėjusi kortizolio sekrecija gali paveikti kaulų tankisir kaulai tampa trapūs ir lengviau lūžta. Tai dažnai sukelia kaulą ir nugarą skausmas. Tai nėra neįprasta diabetas cukrinis diabetas išsivystyti dėl hiperkortizolizmo: požymiai yra didelis troškulys ir padidėjęs šlapinimasis. Galvos skausmai ir pakylėtas kraujas slėgis taip pat būdingas Kušingo sindromui. Išoriškai liga daugeliu atvejų pasireiškia aknė, žaizdų gijimas sutrikimai, padažnėjusios mėlynės ir stiprus moterų kūno plaukuotumas. The oda tampa plonesnė, o ant pilvo, klubų ir pažastų srityje gali susidaryti raudonos juostos, panašios strijos metu nėštumas. Moterims menstruaciniai sutrikimai plėtoti ir mėnesinės gali visai nebūti. Vyrai dažnai kenčia nuo potencijos sutrikimų, vaikai dažnai rodo augimo sutrikimus nutukimas. Daugeliu atvejų, Depresija, nerimo priepuoliai, sunkūs nuotaikos svyravimaiir padidėjęs jautrumas infekcijoms lydi ligą.
Diagnozė ir eiga
Šios Kušingo sindromo simptomai yra labai įvairūs. Dažnai diagnozė nustatoma tik po daugelio metų, nes simptomai vystosi tik palaipsniui ir nėra akivaizdūs. Iš pradžių būdingi simptomai yra svorio padidėjimas, aukštas kraujo spaudimasir simptomai, panašūs į diabetas, tai yra padidėjęs troškulys ir dažnas pūslė ištuštinimas. Laikui bėgant kūnas keičiasi išvaizda. Veidas tampa apvalesnis ir dažniausiai parausta, riebalai kaupiasi kaklas ir išsivysto vadinamasis buivolo ar jaučio kaklas. Raumuo stiprumas mažėja ir atgal skausmas pasitaiko. Vyrai dažnai turi potencijos problemų, moterys neturi mėnesinių ir turi padidėjusį kūną plaukai. Inkstas akmenys, osteoporozė ir širdis gali atsirasti nesėkmė. Galimi ir psichologiniai pokyčiai. Kai kurie sergantieji patiria nerimo priepuolius, Depresija or nuotaikos svyravimai. Kušingo sindromo diagnozę galima patvirtinti tik atliekant įvairius laboratorinius tyrimus. Kaip taisyklė, seilės, kraujas ir šlapimas tiriami specialiais laboratoriniais tyrimais. Be to, naudojamos vaizdavimo technologijos, tokios kaip sonografija (ultragarsas), kompiuterinė tomografija (tomogramos) ir scintigrafija (vaizdai su kontrastine terpe). Jei Kušingo sindromas negydomas, jis gali vadovauti į pavojingą gyvybei būklė galų gale.
Kada reikia kreiptis į gydytoją?
Dažniausiai Kušingo sindromo simptomai pasireiškia kaip šalutinis poveikis kortizono terapija. Tai yra išorinė ligos forma, perduodama iš išorės. Tai tampa neramu, kai simptomai viršija gydančio gydytojo nurodytą lygį. Jei tai perdozavimas, gydytojas lėtai mažina dozė. Padidėjusių skundų priežastis gali būti ir papildomas vaistas, kurį pacientas vartoja be gydytojo žinios. Siekiant išvengti nesuderinamumo, informacija apie vaistus turi būti išsami medicinos istorija. Jei anksčiau sveikam žmogui pasireiškė tipiški Kušingo simptomai, apsilankymas pas gydytoją neišvengiamas. Įtarus Kušingą, šeimos gydytojas nukreips pacientą pas specialistą endokrinologija. Naudodamas testus, vizualizavimo metodus ir fizinius tyrimus, jis diagnozuos simptomų sukėlėją. Jei priežastis yra navikas, dėl kurio padidėja kortizolio gamyba, endokrinologas patars operuoti ir tada pradės tinkamą gydymą. Negydomas Kušingo sindromas gali būti pavojingas gyvybei. Svarbios kūno sistemos yra disbalanso sergant šia liga. Be terapijos yra rizika insultas or širdis ataka. Todėl vizito pas gydytoją nereikėtų atidėti. Laiku gydant, prognozė daugeliu atvejų yra teigiama.
Gydymas ir terapija
Kušingo sindromo gydymas priklauso nuo priežasties. Tikslas visada yra normalizuoti padidėjusį kortizolio kiekį, kad sukelti fiziniai pokyčiai galėtų regresuoti. Egzogeninio Kušingo sindromo atveju, sukeliantys vaistai nutraukiami žingsnis po žingsnio arba, jei jie vis dar reikalingi terapiškai, bent jau sumažinami. Sergant endogeniniu Kušingo sindromu, reikia pašalinti kortizolio perprodukcijos priežastį. Dažnai operacija yra būtina norint pašalinti naviką, sukeliantį perprodukciją, kartais naudojama ir radiacija. Jei navikas yra tiesiai ant antinksčiai, taip pat gali prireikti pašalinti vieną ar abi antinksčius. Po tokios operacijos pacientas turi imtis hormonai visam gyvenimui (pakaitinis hormonas). Jei dėl tam tikrų priežasčių operacija neįmanoma, gali padėti kortizolio susidarymą slopinantys vaistai. Kartais šie vaistai skiriami parengiamajame etape prieš operaciją. Po Kušingo sindromo gydymo kortizolio kiekį reikia reguliariai tikrinti ilgą laiką.
Perspektyva ir prognozė
Kušingo sindromo eiga priklauso nuo esamos priežasties, taip pat nuo gydymo pradžios laiko. Jei sindromą sukelia administracija vaistų, kurių sudėtyje yra didelis kortizolio kiekis, simptomai palengvėja iškart nutraukus vaisto vartojimą. Po kelių savaičių Kušingo sindromas laikomas išgydytu, nes kortizolio perteklius buvo pašalintas iš organizmo ir pašalintas. Tai yra šalutinis vaistų, vartojamų ilgalaikio gydymo metu, poveikis. Jei liga atsiranda dėl karcinomos, sveikimas priklauso nuo naviko formavimosi vietos ir diagnozės bei gydymo pradžios laiko. Jei karcinoma nustatoma anksti, yra didelė tikimybė pasveikti. Jei esamas navikas jau išplito organizme, sveikimo perspektyvos mažėja. Bronchų karcinomos atveju perspektyvos yra labai nepalankios. Priešingai, inkstų karcinoma gali vadovauti laiku pasveikti. Gerybinio atveju opa srityje hipofizio liauka, sveikimo po Kušingo sindromo perspektyvos laikomos geromis opa smarkiai riboja hipofizio liauka. Jei navikas nustatomas laiku, jį galima gydyti ir pašalinti. Dėl to hipofizė atnaujina savo natūralią funkciją ir pacientas išgydo.
Prevencija
Užkirsti kelią tik egzogeniniam Kušingo sindromui galima. Kai terapijoje vartojami kortizolio turintys vaistai, reguliariai stebėsena kortizolio koncentracijos gali iškart nustatyti pakilimą ir imtis skubių veiksmų. Endogeninio Kušingo sindromo prevencija neįmanoma.
Sekti
keletas priemonės Hiperkortisolizmu sergančiam asmeniui yra prieinamos galimos priežiūros paslaugos, nors jos dažniausiai labai priklauso nuo tikslios ligos priežasties, todėl šiame procese galima numatyti bendras prognozes. Tačiau liga turi būti nustatyta labai ankstyvoje stadijoje, kad būtų išvengta mirtinų komplikacijų ar tolesnio simptomų pablogėjimo. Todėl, esant hiperkortizolizmui, nukentėjęs asmuo, atsiradęs pirmųjų simptomų ir požymių, turėtų kreiptis į gydytoją ir gydyti šią ligą. Jei hiperkortizolizmą sukelia vaistai, jų vartojimą reikia nutraukti. Tačiau medicininė stebėsena visada turėtų vykti. Tuo atveju sąveika arba jei kyla neaiškumų, pirmiausia visada reikia kreiptis į gydytoją. Be to, kai kuriais atvejais chirurginės intervencijos yra būtinos hiperkortiziozės simptomams palengvinti. Po tokios operacijos nukentėjęs asmuo bet kokiu atveju turėtų pailsėti ir prižiūrėti savo kūną. Reikėtų vengti pastangų ir kitokios fizinės ar įtemptos veiklos. Imdamas hormonai, reikia pasirūpinti, kad būtų užtikrinta teisinga dozė ir reguliarus suvartojimas. Ar dėl šios ligos sutrumpėja gyvenimo trukmė, proceso metu negalima visuotinai numatyti.
Tai galite padaryti patys
Pagalbos savipagalbos galimybės negalimos sergant Kušingo sindromu, turinčiu tiesioginės įtakos ligos eigai. Todėl kasdieninė parama sau turėtų būti sutelkta į psichinę ir emocinę savijautą. Gyvenimas su liga turėtų būti pritaikytas ir optimizuotas atsižvelgiant į suteiktas galimybes. Sveikas gyvenimo būdas, subalansuotas dieta ir stabili socialinė aplinka yra naudinga. Artimoje aplinkoje esančių žmonių pagalba turėtų būti naudojama be kliūčių, nereikalaujant iš kitų per daug. Psichologinių problemų atveju naudinga terapinė pagalba. Tai gali būti naudojama kuriant elgesio strategijas, kurios visų pirma gali būti naudojamos susidoroti su sudėtingomis situacijomis. Keitimasis idėjomis su žmonėmis, turinčiais tą pačią diagnozę, taip pat gali būti naudingas. Pasinaudojus abipusiais patarimais ir patarimais, kaip geriau kovoti su liga, tai gali padėti. Geras ir pasitikintis savimi yra labai naudingas kasdieniame gyvenime, ypač bendraujant su visuomene. Norint būti pasirengusiems ligos vystymuisi, gydytojas ir pacientas turėtų išsamiai keistis informacija. Arba trūkstamas žinias galima įgyti per studijas arba specializuotą literatūrą. Tai padeda išvengti netikėtumų ir būti pasirengusiems atsirasti nemalonių situacijų.
