Narkolepsija yra liga, priklausanti miego priklausomybių grupei, kuriai būdingi miego priepuoliai ir katapleksijos. Nors yra keletas būdų, kaip suvaldyti ligą, ji vis tiek nėra išgydoma.
Kas yra narkolepsija?
Narkolepsija yra neurologinis sutrikimas, susijęs su sunkiu mieguistumu dieną, taip pat su nekontroliuojamais miego priepuoliais. Staigus stiprus potraukis miegoti dažniausiai pasireiškia stresas arba didelio emocingumo situacijose, pavyzdžiui, džiaugsmo. Pernelyg ilgam miegui negalima atsverti pernelyg didelio noro miegoti. Narkolepsija, dar vadinama miego liga, yra reta liga ir priklauso hipersomnijų grupei. Narkolepsija reiškia didžiulę psichologinę naštą ne tik nukentėjusiam asmeniui, bet ir artimiesiems bei draugams. Galų gale aplinka turi būti nuolat budinti ir, jei reikia, sugauti nukentėjusįjį, kad staiga subyrėjęs jis nepakenktų sau. Tipiškas ir staigus nukentėjusio asmens žlugimas, katapleksija, yra pagrindinis narkolepsijos simptomas.
Priežastys
Nors jo atsiradimo priežastys vis dar nėra pakankamai žinomos, manoma, kad dabar tai yra autoimuninė liga. Manoma, kad imuninė sistema nukentėjusių asmenų sunaikina ląsteles smegenys kurie gamina neuropeptidinį hormoną oreksiną. Orexinas vaidina svarbų vaidmenį kontroliuojant pabudimo ir miego ritmą. Be to, daugeliui pacientų, sergančių narkolepsija, yra T ląstelių receptoriaus defektas, todėl sunkiau kovoti su infekcijomis. Mokslininkai sutaria, kad narkolepsija nėra a psichikos ligos, todėl to nesukelia išskirtinės psichinės būsenos ar psichinės ligos. Kai kuriais atvejais narkolepsija pasireiškia šeimose, tačiau tai ne visada būna, todėl genetiniai komponentai greičiausiai vaidina tik nedidelį vaidmenį vystantis šiai ligai.
Simptomai, skundai ir požymiai
Priklausomai nuo priežasties, narkolepsija pasireiškia skirtingais simptomais. Kai kurie skundai laikomi tipiškais ir pasireiškia visomis ligos formomis. Pagrindinis simptomas yra per didelis miego poreikis, kuriam pacientai negali atsispirti. Ypač tai sukelia silpnas apšvietimas ir pritemdytose patalpose, pavyzdžiui, kino teatre ar paskaitų metu. Mieguistumą sukelia ir monotoniškos ar nuobodžios situacijos. Tačiau paveikti asmenys ne tik labai pavargsta, bet ir užmiega. Tai gali atsitikti pokalbio ar valgio metu, darbe biure, bet ir važiuojant automobiliu. Asmenys negali užmigti. Kartais, be to, staiga atsilaisvina raumenys, tai vadinama katapleksija. Tokiu atveju pacientai išlieka budrūs, tačiau nevaldomai slenka, kaip ir alpdami. Galima juos pažadinti, bet dažniausiai jie iškart vėl užmiega. Mieguistumas iš anksto paprastai pasireiškia įstiklintu, nebuvimu, kalba tampa neaiški ir žmogus atrodo girtas. Kiti specifiniai simptomai, atsirandantys atsižvelgiant į priežastis, yra sutrikęs naktinis miegas, paralyžius miego metu, haliucinacijos, galvos skausmas, Depresija, atmintis problemų ir sumažėjęs gebėjimas susikaupti. Taip pat galimas neryškus matymas, dirglumas, kvėpavimo pauzės ir garsus knarkimas miegant
Diagnozė ir eiga
Nustatydamas diagnozę, gydantis gydytojas pirmiausia pateikia išsamią informaciją medicinos istorija. Tai darydamas, jis ypatingą dėmesį skiria paciento miego įpročiams. Gydytojas taip pat nustato, ar pacientas kenčia nuo šios savybės narkolepsijos simptomai. Be staigių miego priepuolių, tai taip pat apima raumenų tonuso praradimą, kuris iš tikrųjų įvyksta tik gilaus miego metu. Jei simptomai, kuriuos nustato medicinos istorija patvirtinti įtarimą dėl narkolepsijos, bendrosios praktikos gydytojas ar pediatras nurodo išsamų Medicininė apžiūra rasti galimas kitas simptomų priežastis. Jei Medicininė apžiūra yra neaiškus, gydytojas nukreipia pacientą pas gydytoją, kurio specializacija yra miego medicina. Vėliau pacientas paprastai stebimas miego laboratorijoje. Ten atlikti matavimai naudojami narkolepsijos sunkumui įvertinti. Iš esmės kursas yra geras, jei pacientai išmoksta valdyti savo ligą ir vartoti tinkamus vaistus.
Komplikacijos
Dėl narkolepsijos nukentėjusieji pirmiausia kenčia nuo labai sunkių miego skundų. Tai lemia ryškų nuovargis, kuris atsiranda jau pirmą dieną ir taip žymiai pablogina gyvenimo kokybę. Nukentėjusieji jaučiasi pavargę ir nerimsta, taip pat kenčia dėl gerokai sumažėjusio sugebėjimo susitvarkyti stresas. Pats miego ritmas taip pat nenormalus. Kai kuriais atvejais nukentėjusieji patiria trumpą raumenų paralyžių ar sąmonės sutrikimus, kurie taip pat gali apsunkinti kasdienį gyvenimą. Pats miego metu neretai pasitaiko paralyžius, susijęs su nerimu. Haliucinacijos gali atsirasti ir dėl narkolepsijos. Be to, ši liga turi labai neigiamą poveikį santykiams su savo partneriu, taigi įtampa gali kilti. Narkolepsijos gydymas gali būti atliekamas vaistų pagalba. Taigi tai gali tapti priklausomybe. Tačiau psichologinė terapija taip pat būtina šiai ligai gydyti. Tačiau negalima garantuoti, ar tai pavyks. Narkolepsija paprastai neturi neigiamos įtakos nukentėjusio asmens gyvenimo trukmei.
Kada reikia kreiptis į gydytoją?
Nukentėjusieji nuo narkolepsijos turėtų netoliese susirasti šeimos gydytoją, kuris jau turi patirties šioje srityje. The sveikatai draudimo bendrovės paprastai teikia informaciją apie tai, o medicinos asociacija taip pat turi naudingos informacijos apie atskirų gydytojų specialybes. Pacientams svarbu ir tikslinga išlaikyti trumpus atstumus. Taip pat patartina visada turėti su savimi lydintį asmenį. Jei jūsų aplinkoje nėra nė vieno, kuris galėtų jus lydėti, taip pat galima gauti pagalbos iš savitarpio pagalbos asociacijos. Jie dažniausiai žino patarimus ir sunkiomis gyvenimo situacijomis, visada turi pakylėtus žodžius pacientui ir žino nusistovėjusius gydytojus, turinčius patirties narkolepsijos srityje. Norėdami diagnozuoti ligą ir išsiaiškinti jos sunkumą, šeimos gydytojas paprastai pirmiausia nukreipia pacientą į miego laboratoriją. Be kita ko, smegenys matuojamos bangos ir atliekami tolesni, išsamūs tyrimai. Tuomet paprastai rekomenduojama apsilankyti pas neurologą, kad būtų pašalintos psichiatrinės ir neurologinės ligos. Kol kas apie narkolepsiją nėra žinoma, o diagnozė užtrunka gana ilgai, kai kuriais atvejais net keletą metų.
Gydymas ir terapija
Narkolepsija iki šiol neišgydoma. Nepaisant to, yra vaistų, kuriais miego priepuolius galima geriau kontroliuoti ar net iš dalies išvengti. Narkolepsijos gydymas yra sudėtingas, nes narkotikų nuo narkolepsijos per se nėra, tačiau skirtingi simptomai gydomi tinkamai narkotikai. Net jei geros dalinės sėkmės galima pasiekti naudojant individualiai pritaikytą vaistą terapija, vien dėl to neįmanoma kontroliuoti narkolepsijos. Daugeliu atvejų pacientams rekomenduojama atlikti elgesio terapija. Tokiu būdu jie gali išmokti geriau susidoroti su savo liga ir sukurti strategijas vadovauti normalus gyvenimas, nepaisant jų narkolepsijos. Kad būtų išvengta sužalojimų, sergantiesiems svarbu žinoti apie pavojus ir gerai suvokti kūną, kad, pavyzdžiui, jie įjungtų viryklę tik pajutę, kad neužmigs.
Perspektyva ir prognozė
Narkolepsijos prognozė priklauso nuo asmens sugebėjimo susitvarkyti su būklė. Taip pat nedaro būklė išgydyti atskirai ir nėra priežastiniu būdu gydomas. Atitinkamai problema išlieka visą gyvenimą ir ją galima palengvinti tik vaistais. Tai įmanoma daugeliui žmonių, sergančių narkolepsija vadovauti iš esmės nepaliestas gyvenimas. Tačiau dažnai yra profesinių ir socialinių apribojimų, kurie trukdo asmeniniam tobulėjimui. Tai kartais gali labai stipriai paveikti gyvenimo kokybę ir ją sumažinti. Kai kuriais atvejais sergantieji išsivysto Depresija ar socialinės fobijos. Abi yra susijusios su tikraisiais ir bijomais apribojimais, atsirandančiais dėl narkolepsijos. Be to, dažnai patiriami finansiniai nuostoliai vadovauti į finansiškai sunkias situacijas nukentėjusiems. Tai ypač pasakytina, jei narkolepsija nėra diagnozuota ir negydoma. Pritaikytas miego ritmas su reguliariomis poilsio pertraukomis ir vengimas sukelti situacijų gali pagerinti gyvenimo kokybę. Nukentėję asmenys didžiąją dienos dalį gali praleisti budrūs ir nevaržomi. Dėl daugybės lydimų simptomų, įskaitant galimas avarijas, mirtingumas padidėja maždaug 1.5 karto. Atitinkamai, narkolepsija dažnai tiesiogiai ar netiesiogiai sukelia mirtį. Ši rizika išlieka visą gyvenimą, tačiau vaistų pagalba ją galima sumažinti.
Prevencija
Nes tikslios to priežastys būklė nėra žinomi, nėra naudingų priemonės kurį galima naudoti profilaktiškai. Žmonės, kurie jau serga narkolepsija, gali išvengti tik nelaimingų atsitikimų. Pavyzdžiui, jie neturėtų plaukioti ir vairuoti, taip pat turėtų informuoti aplinką apie savo ligą.
Požiūris
Narkolepsija sergančių pacientų gydymas ir jų priežiūra sklandžiai susijungia. Ši liga paprastai nėra išgydoma, tačiau ją galima gydyti. Šiuo tikslu nukentėjęs asmuo turi vartoti vaistus visą savo gyvenimą. Daugeliu atvejų tai yra narkotikai kurie priklauso grupei narkotikai. Todėl būtinas profesionalus specializuoto gydytojo palaikymas. Dėl tinkamos medicininės priežiūros pacientas gali kreiptis į Vokietijos narkolepsijos draugiją (DNG). Tiek liga, tiek galimas kai kurių vaistų šalutinis poveikis gali pabloginti paciento gyvenimo kokybę. Nukentėjęs asmuo gali išsivystyti Depresija. Dalyvavimą viešajame gyvenime apsunkina galimybė bet kada užmigti. Reguliarūs susitikimai savipagalbos grupėse ir profesionalus psichologinis gydymas gali palengvinti paciento kančias. Pacientui taip pat labai svarbi socialinė aplinka, pavyzdžiui, šeima ir draugai. Jų parama ir supratimas palengvina nukentėjusiam asmeniui susidoroti su savo liga. Pacientai turi išmokti susidoroti su liga. Turėdami didesnę patirtį kovojant su liga, jie gali geriau susitvarkyti su kasdieniu gyvenimu. Tačiau praktikuoti profesiją paprastai nebeįmanoma.
Štai ką galite padaryti patys
Patobulinti sveikatai, narkolepsijos pacientas gali pasinaudoti įvairia savipagalba priemonės kurie nėra pagrįsti vaistais. Miego higiena turėtų būti optimizuota. Čiužinio pasirinkimas, aplinkos temperatūra, patalynė ir galimas šviesos poveikis turėtų būti pritaikytas organizmo poreikiams. Turėtų būti įmanoma atmesti galimą garsą, kurį sukelia išorinis poveikis arba staigus telefono skambutis. Ramus ir pakankamas miegas gali reikšmingai prisidėti prie simptomų palengvinimo. Medžiagų, kurių sudėtyje yra kofeinas turėtų būti susilaikiusios nuo kelių valandų nuo naktinio poilsio. Dienos režimas turėtų būti reguliarus, kai poilsio laikotarpiai vyksta tuo pačiu pastoviu ritmu ilgesnį laiką. Miego ir pabudimo ritmai gali būti užfiksuoti miego žurnaluose. Remiantis pastabomis, galima parengti patobulinimus ir sukurti savo strategijas. Kasdieniniame gyvenime reikėtų daryti tinkamas pertraukas ir miegus. Nukentėjęs asmuo turi išmokti, kai jo organizmui reikia miego, ir sekti šiuos impulsus. Stresas reikėtų vengti įtemptos veiklos. Norint išvengti gerovės kritimo ar užkirsti kelią mankštai, reguliariai reikia sportuoti. Reikėtų apsvarstyti ir įgyvendinti patarimus, kaip pagerinti elgesį kasdienybėje. Keitimasis nukentėjusiu asmeniu savipagalbos grupėse taip pat gali būti naudingas ir naudingas.
