Depersonalizuodamas pacientas išgyvena savo asmenį ar savęs dalis kaip svetimą. Priežastis iki šiol buvo prieštaringa.
Kas yra nuasmeninimas?
Depersonalizacijos terminas kilo iš psichologijos ir jį XIX amžiuje sugalvojo Krišaberis ir Dugas. Šio suvokimo sutrikimo pacientai kenčia nuo susvetimėjusio savęs suvokimo. Dažnai nuasmeninimas sutampa su derealizacija, kai pacientas savo aplinką suvokia kaip susvetimėjusią ir nerealią. Depersonalizacijos kontekste ir kūnas, ir asmenybė, suvokimas, prisiminimai ar pačios minties procesai ir emocijos gali jaustis svetimi arba nepriklausantys. Tą patį galima pasakyti ir apie savo išraiškas ar veiksmus. Jei toks susvetimėjęs savo asmens ir aplinkos suvokimas yra nuolatinis, tada kalbame apie psichikos sutrikimą. Pagal TLK-19 depersonalizacija priklauso neurozinei formai. DSM kalba apie disociacinį sutrikimą. Oficialiai teigiama, kad depersonalizacijos patirtis yra apie 10: 1 200,000, todėl sutrikimas yra retas reiškinys. Tyrimai rodo, kad paplitimas yra gerokai didesnis. Daugybė nepraneštų atvejų tikriausiai yra dėl neteisingų diagnozių, tokių kaip laikina skiltis epilepsija. Mokslinis nuasmeninimo pagrindas kol kas yra prieštaringas. Antrine forma sutrikimas gali lydėti fiziologines ir psichologines ligas, tokias kaip potrauminis stresas sutrikimas. Pirminėje formoje jis įvyksta stresassukeliančios ar gyvybei pavojingos situacijos ir šiuo atveju nebūtinai turi būti patologinės, atsižvelgiant į ligos trukmę būklė. Tas pats pasakytina ir apie momentinę nuasmeninimą dvasinių išgyvenimų metu arba veikiant vaistams ir narkotikai.
Priežastys
Tiksli nuasmeninimo priežastis paaiškinama skirtingais modeliais. Neurofiziologinės teorijos remiasi neuronų vaizdavimo ir veidrodinių neuronų modeliais, kurie reaguoja taip pat stebėdami aplinkos veiksmus, kaip ir juos atlikdami. Savo elgesys taip pat pateikiamas neuroniškai. Depersonalizacija ir derealizacija gali būti dėl veidrodinių neuronų sistemų anomalijų. Neurocheminės teorijos daro prielaidą, kad dalyvauja neurotransmiteris sistemos, kurios išbalansuoja neuronų informacijos srautus ir jose dalyvauja stresas reakcijos vistiek. Kitos teorijos priežastį mato serotonerginėje sistemoje, taigi ir per didelėje serotonino centrinio nervinio pranešimo agentų lygis arba agonistinis lygis. Taip pat buvo pasiūlyta glutamaterginė sistema, nes glutamaterginės medžiagos veikia kaip NMDA antagonistai ir gali sukelti sumažėjusį aktyvumą limbinė sistema. Taip pat yra priežastinių teorijų apie opioidų sistemos reguliavimą. Psichotraumatologija nuasmeninimą mato kaip reakciją į traumuojančius išgyvenimus. Apribodamas tam tikrus smegenys veikla, kūnas gali geriau reaguoti į pavojingas situacijas. Giluminė psichologija nuasmeninimą mato kaip apsauginę gynybinę reakciją į nepakeliamus jausmus, mintis ir būsenas, paliekant savo asmenį. Kognityvinės psichologijos požiūriu priežastis yra psichinės informacijos apdorojimas.
Simptomai, skundai ir požymiai
Depersonalizacija pasireiškia labai įvairiais simptomais. Emocinis tirpimas yra vienas iš pagrindinių simptomų. Pacientai patiria nesugebėjimą jausti ar savo emocijų nerealumą. Žmonės ir daiktai jų nebeliečia. Dažnai kūno patirtį veikia pakitęs suvokimas, pavyzdžiui, kaip negyvas ar svetimas. Lygiai taip pat dažnai balsas ar paties atspindys atrodo svetimas. Daugelis pacientų pasakoja, kad suvokia save ir aplinką kitu požiūriu, pavyzdžiui, iš kambario lubų. Kai kurie save taip pat mato tarsi ekrane arba tiesiog stovi šalia savo asmens. Savi judesiai ir psichiniai procesai jaučiasi robotizuoti. Valingas sprendimas jiems neprieštarauja, tačiau jie jaučiasi tarsi valdomi nuotoliniu būdu. Prisiminimai atrodo tolimi, nors iki jų tik kelios valandos. Taigi, laiko jutimas keičiasi. Be šių pagrindinių simptomų, klausos ir lytėjimo suvokimas gali atrodyti svetimas. Minties tuštumas, padidėjimas skausmas taip pat gali atsirasti derealizacija. Derealizuojant daiktai aplinkoje atrodo pakitę ir dažnai tarsi sapne ar iškreipiančiame veidrodyje. Pacientai mano, kad susvetimėjimo patirtis kelia nerimą ir dažnai bijo prarasti protą ar iš tikrųjų būti sapne ar koma. Nepaisant pakitusio suvokimo, kliedesių nėra. Taigi tikrovės tikrinimas lieka nepažeistas. Tas pats pasakytina ir apie užduočių, savo asmens ar aplinkos vertinimą. Suvokime keičiasi tik subjektyvus asmenų požiūris į save ir aplinką, tačiau objekto charakterio suvokimas išlieka nepakitęs. Pavyzdžiui, nors nukentėję asmenys patiria kitus asmenis taip, lyg jie būtų haliucinuojantys, jie vis tiek žino, kad jie yra tikri asmenys.
Diagnozė
Depersonalizacijos diagnozė nustatoma pagal TLK-10. Tik ilgalaikis nuasmeninimas turi ligos vertę. Skirtingai, šis reiškinys turėtų būti vertinamas kaip grynai psichologinis ar neuropsichiatrinis reiškinys ir turėtų būti atskiriamas nuo kitų psichikos sutrikimų.
Komplikacijos
Paprastai nuasmeninimas sukelia rimtus psichologinius sutrikimus, kuriuos bet kuriuo atveju turi gydyti psichologas. Negydant gali kilti minčių apie savižudybę ir galiausiai savižudybės. Nukentėjusieji nebegali teisingai suvokti ar susieti tam tikrų žmonių ar daiktų iš savo aplinkos. Tai sukelia nerimą, nerimą ir paniką. Daugumai pacientų pasireiškia emocinis sustingimas. Jausmų nebegalima suvokti. Tai daro neigiamą poveikį kitiems žmonėms ir gali vadovauti į draugystės nutraukimą ar socialinius konfliktus. Panašiai ir fizinis skausmas taip pat sukelia nedaug emocijų. Taip pat sutrinka ir labai ribojamas paciento regimasis suvokimas. Pacientas jaučiasi apatinis ir silpnas. Dažnai nukentėjęs asmuo stipriai atsitraukia. Net judesiai galimi tik sunkiai, nebeįmanoma jausti linksmumo ir džiaugsmo. Gydymas paprastai vyksta per diskusijas su psichologu. Tai galima paremti vaistais, nors negalima numatyti, ar gydymas tikrai gali padėti kovoti su nuasmeninimu. Dažnai praeina keli mėnesiai, kol psichologas randa nuasmeninimo priežastį ir gali ją konkrečiai gydyti.
Kada reikia kreiptis į gydytoją?
Jei ryškūs asmenybės pokyčiai vyksta lėtai ar staiga, reikia kreiptis į gydytoją. Daugeliu atvejų dėl psichikos sutrikimų nukentėjusiam asmeniui neįmanoma tinkamai pastebėti pokyčių ir kreiptis pagalbos. Šiose situacijose nepaprastai svarbu palaikyti žmones iš artimos aplinkos. Kai tik nukentėjęs asmuo patiria savo gyvenimą kaip filme, jam reikia medicininės priežiūros. Nejaučiamas įvykis jo paties gyvenime yra laikomas nerimą keliančiu dalyku. Jei pojūčių ir vidinio suvokimo nebegalima apibūdinti ar patirti, reikia kreiptis į gydytoją. Asmenybės pokyčius reikėtų gerai stebėti ir aptarti su medicinos specialistu. Kai tik pasikeičia nukentėjusio žmogaus sąmonė, pastebimas nerimastingumas arba nebegalima parodyti jausmų, būtina kreiptis į gydytoją. Apsilankyti pas gydytoją taip pat būtina, jei atmintis ar mąstymas keičiasi neįprastu būdu. Nuo to reikia atskirti nuomonės pasikeitimus ar tolesnius vystymosi procesus savo gyvenimo eigoje. Kai tik nukentėjusį asmenį pradeda kamuoti vykstantys pokyčiai, jam reikia gydytojo. Jei jis save išgyvena kaip keistą ar nepriklausantį savo kūnui ir savo mintims, yra pagrindo nerimauti.
Gydymas ir terapija
Antrinės nuasmeninimo atveju pagrindinė būklė yra gydomas. Pirminę nuasmeninimą galima spręsti keliais būdais. Nėra paprastai taikomo ar nustatyto terapija. Farmakoterapijos, kurias galima apsvarstyti, yra glutamatas moduliatoriai, tokie kaip lamotriginas. Tas pats pasakytina ir apie opioidų antagonistus, tokius kaip naloksono arba selektyvus serotonino reabsorbcijos inhibitoriai, tokie kaip fluoksetinas, administracija iš atrankinių serotonino-norepinefrino reabsorbcijos inhibitoriai, tokie kaip venlafaksinas pagerėjo ir atskirais atvejais. The administracija iš triciklių antidepresantai klomipraminas taip pat yra galimybė. Neuroleptikai z aripiprazolas ir stimuliatoriai z Ritalin pasirodė vienodai perspektyvūs atskirais atvejais. Taip pat yra įvairių psichoterapijos variantų terapija nuasmeninimo. Giluminė psichologija taiko psichoanalitinį požiūrį į faktinio konflikto, nuo kurio pacientas nori pabėgti nuasmenindamas, sprendimą. Kognityvinės elgesio terapijos metu daugiausia dėmesio skiriama nerimui. Jie turi pacientų perkainoti nuasmeninimo patirtį, idealiu atveju be nerimo. Kita gydymo galimybė yra neuromoduliacija per elektrokonvulsinį terapija arba transkranijinė magnetinė stimuliacija. Remiantis tyrimais, nustatyta, kad elektrokonvulsinė terapija sustiprina depersonalizaciją taip dažnai, kaip ją pašalina. Tyrimų duomenimis, transkranijinė magnetinė stimuliacija į dešinę prefrontalinę žievę parodė teigiamą poveikį. Dešinėje pusėje esančio temporoparietalinio jungties žievės stimuliavimas taip pat palengvėjo.
Perspektyva ir prognozė
Depersonalizacijos prognozė priklauso nuo sutrikimo intensyvumo, taip pat nuo paciento amžiaus pradiniame pasireiškime. Kuo jaunesnis nukentėjęs asmuo yra diagnozuotas, tuo blogesnė prognozė. Pacientai dažnai serga šia liga daugelį metų ar dešimtmečių. Greito pasveikimo perspektyva suteikiama esant lengvam depersonalizacijos pasireiškimui. Tokiu atveju paprastai savaime pasveiksta per kelias dienas ir visam laikui netenkama simptomų. Šiems pacientams gydyti nereikia, nes simptomai natūraliai remisija. Sunkų ligos simptomų pasireiškimą sunku gydyti. Iš principo įmanoma išgydyti galimybę, tačiau ji apima ilgą reguliarų medicininės priežiūros laikotarpį. Daugeliu atvejų norint pagerinti simptomus, reikia kelerių metų terapijos. Į psichoterapija, pacientai palaipsniui mokosi, kaip susitvarkyti su liga kasdieniame gyvenime ir taip gali sustiprinti savo savijautą. Psichologinio streso sąlygos sustiprina esamus simptomus ir daro didžiulę įtaką gijimo procesui. Prognozė blogėja esant stresui, taip pat nuolatinei emocinei įtampai. Kai psichika stabilizuosis, depersonalizacijos požymiai sumažės.
Prevencija
Kadangi nuasmeninimo priežastys yra prieštaringos, nėra pripažintos prevencinės priemonės priemonės iki šiol.
Požiūris
Tiesioginis tolesnis depersonalizacijos gydymas daugeliu atvejų yra labai sunkus ir negali būti atliekamas pagal aiškią schemą. Nukentėjusius asmenis reikia reguliariai stebėti net ir po būklė yra išgydytas ir po gydymo turėtų ir toliau lankytis pas psichologą, kad nepasikartotų depersonalizacija. Kai kuriais atvejais taip pat patartina toliau vartoti vaistus, kad būtų pašalintos depersonalizacijos priežastys ir liga būtų gydoma visam laikui. Ar apskritai įmanoma visiškai išgydyti, apskritai negalima numatyti. Paprastai kontaktas su žmonėmis labai teigiamai veikia nuasmeninimą ir gali to išvengti. Todėl nukentėjusieji turėtų palaikyti daug ryšių su draugais ir šeima. Sunkiose gyvenimo situacijose šie žmonės gali pasiūlyti pagalbą nukentėjusiam asmeniui. Taip pat kontaktas su kitais depersonalizacijos pacientais taip pat gali teigiamai paveikti ligos eigą ir galbūt parengti požiūrį į sprendimai. Reikėtų vengti streso ir nuolatinės fizinės įtampos, nes šie veiksniai skatina nuasmeninimą. Panašiai ir pakankamas skysčių vartojimas bei sveikas dieta gali palengvinti nuasmeninimą ir pagerinti paciento gyvenimo kokybę.
Štai ką galite padaryti patys
Tie, kurie suvokia save ir savo kūną kaip nerealų ir dažniau jaučiasi šalia savęs, turėtų vadovautis keletu patarimų savo kasdieniame gyvenime. Be gydymo psichologo ar psichiatras, savipagalbos patarimai gali pagerinti gyvenimo kokybę kasdieniame gyvenime ir žymiai palengvinti nukentėjusiųjų gyvenimą. Kadangi nukentėjusieji nuo depersonalizacijos sutrikimo dažnai iškreiptai suvokia savo kūną, fizinis aktyvumas paprastai teigiamai veikia paciento kūną ir protą. Su ištvermė sportas, pvz Bėgiojimas, dviračiu ar plaukiojimas, nukentėjusieji vėl gali jaustis geriau ir jaustis gyvesni. Joga taip pat padeda sergantiesiems vėl susijaudinti tarp viso jaudulio ir išlikti protu subalansuoti.Subalansuota dieta yra be galo svarbus depersonalizacijos sutrikimui ir gali teigiamai paveikti klinikinį vaizdą. Sveikas dieta aprūpina organizmą visomis maistinėmis medžiagomis, kurių reikia tinkamai funkcionuoti. Pakankamai vartoja vanduo ar kiti gėrimai taip pat yra svarbūs norint įkrauti baterijas ir likti centre. Per nuolatinį skysčių tiekimą organizmas įgauna energijos ir padidina savo gyvybingumą. Jei dieną pradedate sočiais pusryčiais, galite pasisotinti tiek energijos, kad gerai susitvarkytumėte su kasdieniu gyvenimu, jausdami gerą kūno jausmą.
