Įsilaužimas yra psichotraumos simptomas. Reaguodami į pagrindinį dirgiklį, pacientai išgyvena trauminę patirtį. Gydymas apima įvairių derinį psichoterapija metodai ir vaistai.
Kas yra įsibrovimas?
Traumuojanti patirtis yra įvairių psichikos sutrikimų priežastis. Trauminis įvykis neturi būti susijęs su grėsme paties paciento asmeniui, bet taip pat gali atitikti stebėjimo situaciją. Paciento supratimą apie pasaulį labai sukrėtė trauminis įvykis. Ego supratimas sukrečiamas. Dažnai atsiranda tokių simptomų kaip bejėgiškumas. Įvairių klinikinių vaizdų kontekste įsibrovimai reguliariai įvyksta po trauminio įvykio. Tai reiškia traumuojančios situacijos pakartotinį išgyvenimą. Įsilaužimai gali atitikti prisiminimus. Košmarai ar trumpalaikiai vaizdai, susiję su trauma, taip pat apibendrinami kaip įsibrovimai. Įsilaužimai dažniausiai patiriami labai emociškai dalyvaujant. Priešingas simptomas yra emocinis bukumas. Daugelio sutrikimų kontekste įsibrovimas ir emocinis nuobodumas keičiasi epizodiškai. Pacientai dažnai patiria įsilaužimą, reaguodami į tam tikrus pagrindinius dirgiklius, vadinamus trigeriais. Daugelis sergančiųjų negali kontroliuotai užblokuoti įsibrovimo vaizdų ir tiesiogine to prasme yra priblokšti.
Priežastys
Pagrindinė įsilaužimo priežastis yra psichotraumatinis įvykis. Psichotraumos yra psichologinės, sielos ar psichinės traumos, sukėlusios psichinę traumą. Kiekvieną traumuojantį įvykį lydi stiprus psichikos purtymas. Skirtingos klinikinės nuotraukos gali augti trauminių išgyvenimų veisimosi aikštelėje. Vienas žinomiausių iš jų yra potrauminis stresas sutrikimas, nes jis dažniausiai žinomas karo įvykių kontekste. Potrauminis stresas sutrikimas išsivysto traumuojant katastrofiško dydžio įvykius. Traumuojantis grėsmingas padėties pobūdis nebūtinai turi atitikti grėsmę sau, bet gali atitikti ir išoriškai pastebimą grėsmę kitiems. Paprastai potrauminis stresas sutrikimas įvyksta praėjus maždaug šešiems mėnesiams po trauminio įvykio. Potrauminio streso sutrikimo kontekste įsiskverbimas vaidina vyraujantį vaidmenį, tačiau simptomas yra svarbus ir esant tokiems sutrikimams kaip ūminė stresinė reakcija. Kiekvieną įsibrovimą sukelia veiksmas arba pagrindinis dirgiklis, kuris pacientui primena patirtą traumą. Įsibrovimas skiriasi nuo traumuotų pacientų. Be to, tam pačiam traumos patyrusiam pacientui simptomas kartais gali skirtis, kuris vieną kartą atitinka košmarus, o kitą kartą - silpninančius vaizdus per dieną. Traumos pacientas traumos įvykį išgyvena prieš savo valią begale detalių įsilaužimo metu. Šis traumos patyrimas, be vaizdų ir suvokimo, paprastai apima ir mintis. Pavyzdžiui, vaikai, patyrę potrauminio streso sutrikimą po prievartos, dažniausiai įsitraukia į traumos patirtį žaidimo kontekste. Įsilaužimo metu pacientas negali kontroliuoti savo atmintis ir jo seka. Taigi įsilaužimas išvengia valios kontrolės ir gali užvaldyti nukentėjusį asmenį tiek, kad įvyktų „bežodis teroras“. Šiame kontekste pacientai dažnai negali nei judėti, nei kalbėti. Įsibrovimų negalima užblokuoti. Daugeliu atvejų įsilaužimo įvykis iškart keičiasi su emociniu tirpimu. Pacientai dažnai vengia situacijų, kurios gali sukelti galimas keliones.
Simptomai, skundai ir požymiai
Įsibrovimas pirmiausia pasireiškia išgyvenant traumuojančią situaciją. Nukentėję asmenys kenčia nuo prisiminimų ar pasikartojančių svajonių, kuriuos sunku kontroliuoti. Taigi sergančius užvaldo dirgikliai, kurie gali sukelti prakaitavimą, nervingumą ir panikos priepuoliai. Įsilaužimą sukelia pagrindiniai dirgikliai ir gali trukti nuo kelių sekundžių iki kelių minučių. Be vaizdų, jausmų ir suvokimo, traumos išgyvenimas taip pat sukelia neigiamas mintis. Paprastai būdingi skundai pasireiškia atsipalaidavusiais laikotarpiais ir naktį. Miego metu gali pasireikšti naktiniai košmarai, kurių tema dažniausiai yra trauma, todėl sutrinka naktinis miegas. Atitinkamai, įsilaužimas gali sukelti antrinius simptomus, tokius kaip nuovargis, dirglumas ir negalavimas. Esant tam tikriems sutrikimams, įsilaužimas įvyksta sąveikaujant su be emocijų elgesiu. Tada dažnai pasitaiko tolesnių elgesio anomalijų dėl dažnų nuotaikos pokyčių ir lydinčio psichologinio streso. Pacientai atrodo emociškai sunerimę ir dažnai kenčia nuo psichosomatinių skundų. Taigi, nevalingas trauktis gali atsirasti tolesnių nukentėjusio asmens kasdienio gyvenimo apribojimų. Jei įsibrovimas gydomas terapiškai, simptomai ir skundai gali lėtai mažėti. Negydant, dėl traumuojančios patirties dažnai kyla ir kitų psichinių ligų.
Ligos diagnozė ir eiga
Įsilaužimas yra tiesiog simptomas. Psichologas paprastai tai atpažįsta tiesioginiame didesnių įvairių pirminių sutrikimų kontekste. Įsibrovimai visada kalba apie traumos pasekmes. Įsilaužimo sunkumas tam tikru mastu priklauso nuo trauminio sukrėtimo sunkumo. Ne kiekvienas traumuotas pacientas būtinai patiria įsibrovimus. Taigi, nors įsibrovimas yra sustiprinantis simptomas traumos diagnozės kontekste, diagnozuojant psichotraumą jo nebūtinai turi būti. Įsibrovusių pacientų prognozė priklauso nuo pirminio sutrikimo ir priežastinės traumos situacijos.
Komplikacijos
Kadangi įsibrovimas dažniausiai yra psichologinis skundas, tai taip pat pirmiausia sukelia psichologinį sutrikimą ar Depresija. Neretai pacientai kenčia nuo sunkių panikos priepuoliai ar nerimas procese, kuris gali dar labiau vadovauti iki prakaitavimo. Įsibrovimas žymiai riboja ir blogina paciento gyvenimo kokybę. Daugeliu atvejų socialiniai kontaktai nutrūksta. Nukentėjęs asmuo atrodo pavargęs ir pavargęs ir nebedalyvauja aktyviai gyvenime. Taip pat gali pasireikšti savęs žalojimas. Pacientai dažnai būna agresyvūs ar irzlūs ir kenčia nuotaikos svyravimai. Be to, įsibrovimas gali vadovauti į nevalingus raumenų judesius ar trauktis, kurie ir toliau riboja nukentėjusio asmens kasdienį gyvenimą. Koncentracija ir koordinavimas taip pat paprastai tai sutrikdo būklė. Gydymas gali vykti vaistais arba per terapija. Daugeliu atvejų vaistai turi kitą šalutinį poveikį ir gali vadovauti iki sunkaus nuovargis. Ne visais atvejais terapija žada teigiamą ligos eigą.
Kada reikia kreiptis į gydytoją?
Jei emociškai stresą keliantys įvykiai ne kartą išgyvenami sapnuose ar psichiškai atsipalaidavusiose situacijose, yra pagrindo nerimauti. Jei dėl to atsirado miego sutrikimų ar baimė užmigti, reikia apsilankyti pas gydytoją. Jei po trauminių išgyvenimų kasdienybėje atsiranda staigių ir nevaldomų kylančių prisiminimų momentų, rekomenduojama kreiptis į gydytoją ar terapeutą. Jei nukentėjęs asmuo mano, kad įsibrovimai kelia emocinį stresą ir kyla emocinių kančių, patariama ieškoti pagalbos įvykiams apdoroti. Jei nukentėjęs asmuo pasitraukia iš socialinės aplinkos, vengia pokalbių apie patirtį ar pasikeičia jo asmenybė, patartina apsilankyti pas gydytoją. Taip pat reikėtų aptarti pokyčius su gydytoju, jei įsilaužimai prasideda praėjus mėnesiams ar metams po pirminio įvykio. Jei dėl nukentėjusio asmens psichologinės būklės kasdien nebegalima patenkinti kasdienių profesinių ir privačių poreikių, rekomenduojama apsilankyti pas gydytoją. Jei atsiranda kitų psichikos sutrikimų, tokių kaip depresinės patirties būsenos, melancholiškos elgsenos modeliai ar stipri euforija, reikia gydytojo. Esant stipriems svorio pokyčiams, panikos elgesiui, vidiniam neramumui, sutrikimams koncentracija taip pat prarandant gyvenimo džiaugsmą, nukentėjusiam asmeniui patartina kreiptis į gydytoją ar terapeutą.
Gydymas ir terapija
Simptominiam įsilaužimui slopinti ir palengvinti yra vaistų terapija. Trankviliantai, antidepresantai, atrankinis serotonino reabsorbcijos inhibitoriai ir neuroleptikai yra ypač naudingi gydymui.Tačiau šis simptominis gydymas neišgydo paciento. Norint pasiekti gydymą, turi būti vykdomas priežastinis gydymas. Traumuotiems pacientams priežastinis gydymas atitinka psichoterapija, kuris taikomas skirtingose procedūrose. Be psichoanalitinių metodų, šiame kontekste yra įprasti vaizduotės metodai, kurie prasideda nuo vidinių vaizdų ir panašių į sapnus apdorojimo būdų gilesniame psichikos lygmenyje. Elgesio terapija požiūriai, kita vertus, siekia trauminių dirgiklių poveikio ir idealiu atveju pasiekia kognityvinę pertvarką, kuri slopina įtemptus prisiminimus ir padaro juos valdomus. Naratyvinėse procedūrose pacientas vadovaujasi savo žmogišku noru sujungti atskirus traumos įsibrovimo elementus į vientisą istoriją ir integruoti juos su prasme į asmeninę gyvenimo istoriją. Akių judesių desensibilizacijos atveju intensyvus abiejų pusrutulių stimuliavimas smegenys akių judesiu, garsais ar prisilietimais siekiama ne visiškai integruotus prisiminimus apdoroti. Geštaltas terapija vienu metu kreipiasi į kūną, protą ir dvasią. Be to, naudojami kūno terapijos metodai, tokie kaip TRE pratimai. Kūrybinės terapijos metodai taip pat tinka traumoms įveikti atskirais atvejais, pavyzdžiui, specialiai vaikams.
Perspektyva ir prognozė
Įsilaužimas nėra savarankiškas sutrikimas. Tai laikoma simptomu, kuris atsiranda stipriai formuojančio patirto įvykio metu. Vidinis patirto įvykio pasikartojimas gali būti ir sveikiems, ir sergantiems žmonėms. Todėl jis ne visada turi ligos vertę. Tai priklauso nuo nukentėjusio asmens patirties ir sukauptos patirties. Dažniausiai jis diagnozuojamas žmonėms, patyrusiems traumą ir pasikonsultavusiems su gydytoju. Sunkios traumos atveju nukentėjęs asmuo turėtų kreiptis į terapiją, kad palengvintų esamus simptomus. Tai, kas patirta, turi būti apdorota arba atidirbta, kad pagerėtų gyvenimo kokybė. Kuo sėkmingesnė terapija, tuo mažiau bus sutrikimų ir pažeidimų, tokių kaip įsilaužimas. Jei nukentėjęs asmuo atsisako kreiptis į gydomąją pagalbą, galima tikėtis, kad be pablogėjusios gyvenimo kokybės padidės ir psichologinė bei emocinė įtampa. Prognozė blogėja, nes daugeliu atvejų organizmo savipagalbos reguliavimas nėra pakankamas patyrimui apdoroti. Be to, gijimo procesas užsitęsia. Priklausomai nuo asmens asmenybės, lengvos traumos išgyvenimas ilgainiui gali pagerėti ir be gydytojo ar terapeuto pagalbos. Nepaisant to, paveikti asmenys retai praneša, kad nėra simptomų.
Prevencija
Įsibrovimo simptomo galima išvengti tik tiek, kiek galima išvengti priežastinės psichotraumos. Vargu ar galima išvengti trauminių įvykių. Manoma, kad 90 procentų visų žmonių per savo gyvenimą patyrė bent vieną traumą. Nors įsibrovimų galima išvengti griežtai vengiant pagrindinių dirgiklių, šis požiūris yra neproduktyvus traumų valdymui.
Požiūris
Pacientams, kenčiantiems nuo įsibrovimo, tolesnio gydymo etape svarbu vengti dirgiklių. Psichologinė ir emocinė įtampa kasdieniame gyvenime yra didžiulė. Todėl pacientams turi būti teikiama nuolatinė medicininė ir psichologinė pagalba. Muzikos ir meno terapija, dizaino terapijos metodai, šviesos ir aromato terapijos bei prisiminimai ir elgesio terapija gydymas yra labai svarbi strategija atliekant antrinę priežiūrą. Laikui bėgant gyvenimas pacientams gali būti įmanomas padedant pacientams padėti sau. Prie to gali prisidėti teigiami paciento gyvenimo pokyčiai. Tačiau visiško trauminio patyrimo pacientui išlieka palyginti neįmanoma. Tačiau jei medicininė ir psichologinė priežiūra neveikia, paciento gyvenimo kokybė išlieka labai ribota. Norint pasiekti vidinę paciento ramybę, būtina gydyti vaistais. Tokiu būdu įsilaužimo simptomai tampa kontroliuojami ilgainiui. Neramumas ir miego sutrikimai yra gydomi. Homeopatiniai vaistai kurį sudaro levanda, valerijonas, aistros gėlė arba Jonažolė yra naudingi. Po to pacientas gali jų nedvejodamas vartoti kapsulės ar arbatos.Tačiau, jei veikimo būdas homeopatiniai vaistai nepakanka, būtina kreiptis į receptą narkotikai forumas sedacija ir miegok.
Ką galite padaryti patys
Be vaistų terapijos, įsilaužimai valdomi įvairiais būdais elgesio terapija metodai. Vadovaudamasis terapeutu, daugelį šių strategijų galite naudoti patys, kad išvengtumėte įsibrovimo. Pvz., Akių judesių desensibilizacija, kai pacientas naudoja garsus, prisilietimus ir akių judesius, kad apdorotų prisiminimus, pasirodė esąs veiksmingas. Be to, svarbu vengti pagrindinių dirgiklių arba išmokti su jais elgtis. Vėlgi, nurodoma orientacinė terapija, kurią nukentėjęs asmuo tęsia kasdieniame gyvenime. Tai skirta ilgalaikiam potrauminio streso sutrikimo įveikimui ir taip pat psichinės būklės atstatymui sveikatai nukentėjusiųjų. Priežastinį gydymą gali paremti simptominė atskirų simptomų terapija. Vidinį neramumą ir nervingumą galima išgydyti natūraliu būdu raminamieji iš gamtos ir homeopatija. Vaistiniai augalai valerijonas ir pasiflora, pavyzdžiui, pasirodė esančios veiksmingos ir gali būti vartojamos kaip arbata arba kaip arbata kapsulės or dražė. Homeopatija teikia preparatus Argentum nitricum, Arnika, Chamomilla ir Aconitum napellus. Tačiau jei simptomai yra sunkūs, gydytojas turėtų paskirti medicininį vaistą.
