Trauma iš esmės yra sąmonės žaizda psichologine prasme. Dėl tam tikrų aplinkybių, kurios gali pasireikšti bet kuriame gyvenimo etape, nukentėjęs asmuo po to suvokia tam tikrą situaciją visiškai skirtingai ir dažniausiai dėl to labai nukenčia. Tačiau traumą galima išgydyti profesionalia pagalba.
Kas yra trauma?
Trauma pirmiausia yra psichinė žaizda. Paprastai tai sukelia stipri emocinė patirtis ir taip suteikiama trauma, kurią nukentėjęs asmuo vis dar suvokia net ir po daugelio metų. Trauma paprastai apriboja pacientą tokiose gyvenimo situacijose, kai reikia bijoti panašių įvykių. Taigi trauma yra emocinė, psichologinė ar psichinė kančia. Jis ne visada registruojamas visam laikui ir gali pasitaikyti tik keliomis išskirtinėmis situacijomis. Nepaisant to, būtent tuo atsiskleidžia visa traumos destruktyvi jėga, kuri retais atvejais gali vadovauti nukentėjusio asmens beviltiškumui. Todėl tokia trauma turėtų būti gydoma psichologiškai.
Priežastys
Kaip traumos sukėlėjas kyla abejonių visose situacijose, kurios neigiamai degina asmenį, tiesiogine prasme atmintis. Tai gali būti nelaimingi atsitikimai ar spontaniškos baimės. Taip pat trauma dažniausiai būna dėl akimirkos šokas į kurį pacientas nebegalėjo reaguoti, persvarstyti situacijos ar pabėgti. Jis bejėgiškai stebi įvykį, neretai jaučiasi esąs auka ir įšaldymas prieš situaciją, kuri vėliau jam prilimpa kaip trauma. Dažnai tai yra ir nekenksmingi vaikų žaidimai, kuriuose nesąmoningai naudojama prievarta, vėliau sukelianti traumą. Šiuo požiūriu traumų priežastis gali būti plati.
Simptomai, skundai ir požymiai
Nukentėjusieji psichinę traumą dažnai iš karto neatpažįsta kaip psichinio sutrikimo, kuriam reikia gydyti, nes simptomai, ypač iš pradžių, gali būti labai difuziniai. Pavyzdžiui, tipiškas traumos simptomas ankstyvosiose stadijose yra ypatingas dirglumas. Nukentėjusieji labai greitai praranda kantrybę arba neproporcingai reaguoja į stimulą. Tai gali pasireikšti per pyktį, įniršį ir agresiją, taip pat per savęs gailėjimąsi ir liūdesį. Kitas simptomas, dažniausiai pastebimas traumuotiems pacientams, yra miego sutrikimai ir nemiga. Pacientai dažnai negali miegoti naktį arba yra be priežasties pakartotinai pažadinami ir negali miegoti visą naktį, o tai net per trumpą laiką sukelia sunkų išsekimą. Be to, dažnai būna išgąsčio ir drebulio. Stulbinimą gali sukelti visiškai nepavojingi dirgikliai, tokie kaip užtrenktos durys ar barškantis langas. Tai dažnai įvyksta net tada, kai pacientas gali stebėti įvykį ir nesistebi jį gąsdinančiu triukšmu. Po išgąsčio dažnai kyla stiprūs drebulys, paveikiantis visą kūną. Jei trauma lieka negydoma arba jei ji yra sunki, nukentėjęs asmuo taip pat kenčia nuo įsibrovimų; dažnai pasitaiko košmarų ir vadinamųjų prisiminimų. Labai sunkių formų, sunkių koncentracija sutrikimai ir atmintis taip pat galima pastebėti nutrūkimus.
Diagnozė ir eiga
Paprastai trauma ilgą laiką lieka nepastebėta paciento. Jei, pavyzdžiui, jis anksti patiria tokią traumą vaikystė dėl kivirčo šeimoje kartais gali prireikti metų ar dešimtmečių, kol kančia vėl pasikartos panašiame incidente. Taip pat neretai simptomai niekada neišnyksta, todėl trauma pasireiškia pasąmonėje, tačiau nukentėjęs asmuo niekada nieko apie tai niekada nepastebi savo gyvenime. Todėl tokios išskirtinės situacijos dažniausiai yra vienintelis būdas atpažinti traumą. Kita vertus, daug rečiau atsitinka taip, kad trauma iš tikrųjų įvyksta reguliariais intervalais ir vėliau taip pat gali būti suvokiama kaip tokia.
Komplikacijos
Traumos terminas gali būti naudojamas apibūdinti tiek psichologinius, tiek fizinius sužalojimus. Todėl trauma gali sukelti įvairių komplikacijų. Psichinė trauma gali nubrėžti potrauminį kelią stresas sutrikimas metų po trauminės patirties. Potrauminis stresas sutrikimas yra komplikacija apdorojant tai, kas patirta. Jį reikia gydyti, nes yra savižudybės pavojus. Dėl prisiminimų ir nerimo sutrikimai, nukentėjusiems asmenims tenka toks stiprus psichologinis spaudimas, kad jie negali rasti išeities iš sutrikimo be profesionalios pagalbos. Dėl sunkios traumos gali atsirasti nemažai komplikacijų po fizinės traumos smegenys sužalojimas. Dažniausios tokios traumos komplikacijos gali būti asmenybės pokyčiai, emociniai sutrikimai, sumišimas ar dezorientacija. Atsižvelgiant į sužeistą plotą, kalbos ir kalbos sutrikimai, disfagija ar regos lauko praradimas. Paralyžius, epilepsijos priepuoliai ar spastiškumas gali atsirasti dėl sužalojimų smegenys. Dėl traumos gali sutrikti arba sutrikti suvokimas. Blogiausiu atveju a koma pabudimo valandomis yra rezultatas po traumos smegenys sužalojimas. Komplikacijos gali atsirasti po bet kokios operacijos. Tai reiškia su audiniais susijusią traumą. Pooperacinės pasekmės, tokios kaip karščiavimas, sepsis, tachikardija, hipotenzija or hipertenzija, elektrolitų disbalansas ar akrocianozė yra įmanoma. Į bet kokią pooperacinę komplikaciją reikia reaguoti nedelsiant.
Kada reikia kreiptis į gydytoją?
Emocinį stresą keliantį įvykį visada turėtų lydėti terapija. Pagalba ir palaikymas gali būti suvokiami patyrus įvairius įvykius. Kai tik kyla emocinis išgyvenimas, reikia kreiptis į gydytoją ir aptarti tolesnę procedūrą. Nelaimingas atsitikimas, išsiskyrimas, mirtis ar smurtinis aktas yra keletas situacijų, kai rekomenduojama medicininė pagalba. Nenormalumai ir elgesio pokyčiai gali būti suprantami kaip įspėjamieji signalai. Jei jie išlieka arba padidėja intensyvumas, reikia gydytojo. Miego sutrikimai, reikšmingi svorio pokyčiai ar dirglumas rodo a sveikatai vertės sumažėjimas. Gydytojas reikalingas, kai tik pastebimas depresinis elgesys, nuotaikos svyravimai ar stiprus šokinėjimas. Pasitraukus iš socialinio gyvenimo, sutrikimai koncentracija ar kasdienio gyvenimo problemų, nukentėjusiam asmeniui reikia pagalbos. Taip pat gydytojui turėtų būti pranešama apie fizinio ir psichinio pajėgumo sumažėjimą, išsekimą, silpnumą ar išsekimą. Trikdžiai Virškinimo traktas, galvos skausmas taip pat vidinis neramumas yra skundai, būdingi po trauminės patirties. Lygiai taip pat nerimas, spragos atmintis, o pojūčiai, tokie kaip pyktis, susierzinimas ar liūdesys, yra psichologinio išgyvenimo požymiai, kuriuos reikėtų aptarti su gydytoju.
Gydymas ir terapija
Paprastai traumą galima išgydyti. Šiuo tikslu priežastis galima analizuoti ir gydyti ambulatoriškai, taip pat stacionariai. Paprastai tam nereikia vaistų. Tačiau išskirtiniais atvejais trauma yra tokia sunki, kad atrodo neįmanoma atlikti darbo ar nedidelės kasdienio gyvenimo veiklos. Šiuo atveju psichiniai blokatoriai būtų naudojami bandant sumažinti traumos simptomus tiek, kad jie netrukdytų. Tačiau ką gydyti kiekvienu konkrečiu atveju turėtų nuspręsti psichologas. Tačiau sunku gydyti traumą pirmiausia tenka ją surasti visoje pasąmonėje. Taip yra todėl, kad daugelis prisiminimų dažnai nesuvokia daugelio nukentėjusiųjų. Net jei ir įmanoma nustatyti traumos sukėlėją, paprastai prie jos pridedamos kitos aplinkybės, kurias taip pat reikia atskleisti. Tik tada, kai bus aišku, kuo grindžiama psichinė trauma, ją galima ištaisyti kalbėti terapijos. Neretai pacientas susiduria su būklė kad sukėlė traumą.
Prevencija
Traumų išvengti beveik neįmanoma. Nes tai reikštų būti psichiškai pasirengus kiekvienoje situacijoje taip šokas negali atsirasti. Bet kadangi stresas, nerimas, sielvartas ir kitos emocijos to neleidžia stiprumas, mąstantis ir jaučiantis žmogus visada bus pažeidžiamas traumos.
Tai galite padaryti patys
Yra įvairių savipagalbos traumoms variantų. Tai priklauso nuo to, ar trauma yra fizinė, ar psichologinė. Fizinių traumų srityje kūnui reikia suteikti visą likusį laiką ir atokvėpį, kurio reikia atsinaujinti. Tai taikoma ne tik paveiktai kūno sričiai, bet ir daugeliu atvejų visam organizmui. Šiam tikslui ypač tinka pakankamas miego kiekis. Gebėjimą pakelti stresą galima palaipsniui atkurti atliekant lengvą mankštą, pavyzdžiui, pasivaikščiojimus, tačiau bet kokia kaina turi būti užkirstas kelias bet kokiam perdozavimui. Psichinei traumai taip pat reikia poilsio, kad nukentėjęs asmuo ją apdorotų. Streso reikia vengti ir nemiga galima atsverti, pavyzdžiui, šviesa ištvermė sportas. Šiltos vonios, socialiniai kontaktai ir vienas iš daugelio poilsis metodai taip pat dažnai yra naudingi šiame kontekste: pavyzdžiai yra Progresuojantis raumenų atsipalaidavimas pasak Jacobseno ar Autogeninė treniruotė. Joga taip pat subalansuoja kūną, protą ir dvasią naudingu fizinių ir fizinių deriniu kvėpavimo pratimai, poilsis ir meditacija. Pokalbiai taip pat gali padėti įveikti traumą. Giminės ar draugai dažnai yra tik tinkami žmonės kalbėti į pasitikėjimą. Mainus tarp bendraminčių dažnai siūlo specializuotos savipagalbos grupės, kurių dalyviai gali naudingai keistis patirtimi ir vertingais patarimais.
