Dugno varikozės yra venų varikozė srityje skrandis kurie dažnai siejami su stemplės varikozėmis ir atveria aplinkkelio grandinę. Šio reiškinio priežastis dažniausiai yra portalas hipertenzija arba nutekėjimo obstrukcija dėl suspaudimo. Be aplinkkelio nutraukimo cirkuliacija, vyksta priežastinis pirminės ligos gydymas.
Kas yra pagrindinės varikozės?
Gyslos nuteka kraujas iš kūno periferijos ir grąžinti jį į širdis, Kur cirkuliacija o kraujo prisotinimas deguonimi vėl prasideda per arterinę kraujotaką. The laivai kraujotakos sistemos gali sirgti įvairiomis ligomis. Pavyzdžiui, dažna venų liga yra venų varikozė. Šie vadinamieji venų varikozė yra patologiškai išsiplėtusios venos, kurios akivaizdžiai vingiuoja poodiniame audinyje. Geriausia, jei venų varikozė yra apatinių galūnių venų srityse, kuriose yra slėgis. Visais kitais atvejais jie paprastai rodo patologinį apėjimą cirkuliacija. Taip yra ir su dugno varikozėmis. Šis terminas slepia intramuralinius submucosalinius venų išsiplėtimus skrandžio kupolo srityje. Dugno varikozė dažnai siejama su stemplės varikoze ir šiuo atveju reiškia patologinius procesus pilvo ertmėje. Dugno dugno varikozėse dažniausiai būna venae gastricae. Kaip ir visų venų varikozės atveju, dugno varikozės sėkmės perspektyva didėja anksčiau, kai gydomi pokyčiai. Palyginti su kojų varikoze, dugno varikozė yra gana retas reiškinys.
Priežastys
Kūnas atveria aplinkkelius kaskart laivai nebegalima naudoti pakankamai gabenti kraujas. Taip yra, pavyzdžiui, suspaudus ar stipriai kraujagysles kalkinant. Dugno varikozės taip pat atitinka apeinamąsias grandines ir yra reta įvairių reiškinių komplikacija. Aplinkkelio grandinės atsiranda, pavyzdžiui, esant blužnies venų užgulimui dėl venų suspaudimo blužnies srityje arba venų suspaudimo kasos karcinomos. Be to, išvaizda gali pasiūlyti portalą hipertenzija, tai yra aukšto slėgio portalo išvaizda venas. Dugno varikozės atidaro apėjimo grandines ir padidina apimtis naujai besivystančių žmonių našta laivai. Portale hipertenzija, portokavalinė anastomozė suteikia venų nutekėjimą. Apeinamose grandinėse su pamatų varikozėmis nutekėjimas vyksta per skrandžio ir pasroviui esančių stemplės tuščiąsias venas. Blužnies okliuzijos venas pasiekti kompensaciją per trumpąjį jungimą su gastronominės sinistros gysla. Šiame procese kraujas keliauja per viršutinę mezenterinę venas prastesniam tuščioji vena, kuris jį nusausina.
Simptomai, skundai ir požymiai
Dauguma pacientų, sergančių dugno varikozėmis, visiškai nepastebi aplinkkelio atidarymo. Simptomai paprastai būna retenybė, turint pamatų varikozę. Klinikinis kursas beveik visais atvejais atitinka besimptomę eigą. Daugeliu atvejų skrandžio kupolo varikozė susidaro kartu su viršutinio stemplės varikoze, kurios taip pat išlieka visiškai besimptomės. Simptomai pasireiškia tik vėliau. Prieš visus simptomus paprastai praeina apylankos cirkuliacija. Dėl šios perforacijos dažnai atsiranda kraujavimas, kuris sukelia epigastrinius simptomus. Nuo šio momento patologiniai procesai skrandis paprastai pasireiškia kaip spaudimo jausmas ir skausmas. Melena ir hematemezė gali atsirasti. Tai yra, pacientai gali išvemti kraują arba pastebėti kraujo pėdsakus išmatose. Kraujas išmatose pirmiausia pasireiškia juodu dažymu. Priklausomai nuo priežastinės pirminės ligos, gali pasireikšti kiti simptomai, pavyzdžiui, viršutiniai pilvo skausmas, nugaros skausmasir pykinimas venų suspaudimo metu kasos vėžys.
Diagnozė
Norint išspręsti pagrindo varikatus, reikia vienareikšmių kraujavimo įrodymų. Šiuos įrodymus pateikia išmatų mėginys, turintis atitinkamą istoriją, gali apimti hemokulto testą arba galima gauti atlikus endoskopinį tyrimą. priemonės z gastroskopija. Jei vizualiai patvirtinamos venų išsiplėtimai, atliekant tolesnę diagnostiką atliekamas diagnostinis stemplės įvertinimas, siekiant paaiškinti galimą stemplės varikozė, Jei stemplės varikozė taip pat patvirtinta, diagnozė portalo hipertenzija yra akivaizdu. Esant izoliuotoms dugno varikozėms, diagnozė yra didesnė už lienalinės venos nutekėjimo sutrikimus. Tokiu atveju reikia išsiaiškinti pirminę ligą. Norint išsiaiškinti pirminę ligą, reikalingos nustatytos ligos istorijos, kurios derinamos su laboratoriniais-diagnostiniais kraujo tyrimais ir atskirų indų vaizdais. Nurodomas portae venos ir lienalinės venos, įskaitant aplinkinius audinius, vaizdavimas. Tiek kepenys ir kasa turi būti tiriama dėl galimų navikų ar cistų. Skirtingai dugno varikatas turi būti diferencijuotas nuo kitų priežasčių kraujavimas iš virškinimo trakto. Pacientų, sergančių dugno varikozėmis, prognozė priklauso nuo pirminės ligos.
Komplikacijos
Dugno varikozė daugeliu atvejų nesukelia tiesioginių simptomų ar diskomforto. Dėl šios priežasties liga nėra tiesiogiai atpažįstama ir diagnozuojama labai vėlai. Tačiau simptomai išryškėja ligai progresuojant, kai varikozė visiškai susiformuoja. Pažeistas asmuo kenčia nuo stipraus kraujavimo ir skausmas, skausmas paprastai gali pasireikšti spaudimo skausmu arba ramybės būsenoje ir gali labai riboti kasdienį paciento gyvenimą. Neretai pasitaiko kruvinų tuštinimosi atvejų, kurie gali vadovauti į panikos priepuoliai daugeliui pacientų. Panašiai skausmas pasireiškia pilvo srityje ir skrandis, ir tai paprastai taip pat siejama su pykinimas. Paprastai dugno varikozę galima gydyti gerai, todėl diskomfortas yra ribotas ir palengvinamas. Vis dėlto, simptomams atslūgus, priežastinis terapija taip pat reikia skirti, kad liga nepasikartotų ir neatsirastų kraujavimas. Gyvenimo trukmė daugeliu atvejų nesumažėja dugno varikozės. Tačiau nukentėjusiam asmeniui po ligos turi būti atliekami tolesni tyrimai.
Kada reikia kreiptis į gydytoją?
Kadangi dugno varikozė prasideda visiškai besimptomiai, nukentėję asmenys nejaučia ligos jausmo ar gauna įspėjamąjį ženklą iš kūno, į kurį galėtų reaguoti. Pirmieji požymiai gali būti nepastebėti tol, kol liga bus labiau pažengusi ir dugno varikozė jau bus gerai suformuota. Jei atsiranda neįprastas skausmas arba nukentėjęs asmuo be suprantamos priežasties pakartotinai jaučiasi silpnas, yra pagrindo nerimauti. Slėgio pojūčiai skrandžio srityje ar dėžė nustatytas, kuris turi būti ištirtas ir gydomas. Jei pradiniai simptomai plinta nuolat arba skundai stiprėja, patariama kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Jei pasikeičia išvaizda oda išsivystyti, atsiranda spalvos pakitimas ir viršutinėje kūno dalyje yra mėlynių, kurias turėtų išaiškinti gydytojas. Jeigu vėmimas, viduriavimas, nuovargis, greitas širdies plakimas ar miego sutrikimai, reikia kreiptis į gydytoją, kai tik skundai pasikartoja pakartotinai. Jei kraujas yra vemiamas arba kraujas išsiskiria iš žmogaus, būtina kreiptis į gydytoją. Pykinimas, svaigulys ir nugaros skausmas yra kiti pažeidimų požymiai, kuriuos reikėtų ištirti. Esant bendram ligos jausmui, kraujotakos sutrikimai, vidinis neramumas, taip pat sumažėjęs darbingumas, patariama pateikti indikacijas gydytojui, kad būtų nustatyta priežastis.
Gydymas ir terapija
Stemplės varikozės dažnai gydomos invazinėmis procedūromis, tokiomis kaip guminės juostos perrišimas. Ligatūros yra turniketai, sustabdantys besivystančią aplinkkelio cirkuliaciją. Tačiau jei dugno varikozės yra susijusios su stemplės varikozė, guminių juostų perrišimas nenurodytas. Remiantis moksliniais įrodymais, šis gydymo metodas padidina kraujavimo riziką. Todėl vietoj guminių juostų perrišimo kraujavimui sustabdyti naudojama endoskopinė [[dervos skleroterapija9]]. Jei kraujavimas yra didelis arba jo negalima sustabdyti endoskopiškai, klinikinis gydymas priemonės tokie kaip suspaudimo zondų išdėstymas. Šie zondai paprastai yra „Linton“ indulgencijos zondai. Kadangi tokios procedūros atitinka grynai simptominį gydymą, priežastinis terapija pagrindinė liga turi būti papildomai atlikta. Dugno varikozėse šis priežastinis terapija paprastai atitinka esamų erdvę užimančių pažeidimų chirurginį iškirpimą.
Prevencija
Dugno varikozės galima išvengti tik tiek, kiek galima išvengti aplinkkelio cirkuliacijos priežasčių. Geriausiu atveju prevencinė priemonės kasos navikų kontekste plačiąja prasme gali sumažinti pamatinių varikozių atsiradimo riziką.
Sekti
Esant pagrindo varikozei, nukentėjęs asmuo paprastai neturi teisės į jokias specialias priežiūros paslaugas. Visų pirma, norint išvengti tolesnių komplikacijų ir diskomforto, ligą turi gydyti tiesiogiai gydytojas. Negali atsirasti savęs, taip pat gali pasireikšti liga vadovauti iki nukentėjusio asmens mirties, jei jis negydomas. Kuo anksčiau aptiktos dugno varikozės, tuo geresnė tolesnė šios ligos eiga. Daugeliu atvejų pacientai yra priklausomi nuo chirurginės intervencijos, kuri paprastai atliekama ambulatoriškai. Paprastai jokių papildomų komplikacijų nebūna. Po šios procedūros nukentėjęs asmuo visada turėtų pailsėti ir prižiūrėti savo kūną. Tokiu atveju pacientas turėtų susilaikyti nuo krūvio ar įtemptos veiklos, kad nereikalautų nereikalingo kūno krūvio. Taip pat reikėtų vengti sportinės veiklos. Neretai pacientai reikalauja reguliarių gydytojo tyrimų net ir po dugno varikozės gydymo, kad būtų išvengta tolesnių komplikacijų. Taip pat reikėtų nustatyti pagrindinę ligą, kuri buvo atsakinga už dugno varikatus, kad ją taip pat būtų galima gydyti. Paprastai negalima numatyti, ar dėl dugno varikozės nukentėjusio asmens gyvenimo trukmė sumažės.
Štai ką galite padaryti patys
Kenčiantys nuo dugno varikozės turėtų vengti per didelio krūvio ir didelių krūvių kasdieniame gyvenime. Nešant ir keliant sunkius daiktus, taip pat kitas fizines perkrovas, gali kilti staigus neigiamas poveikis sveikatai poveikis, kurio reikia išvengti. Be fizinio streso, tuo pačiu metu reikia sumažinti ir psichinius, ir emocinius iššūkius. Jeigu stresas ar stiprių emocinių jausmų, pacientas turėtų pasirūpinti, kad nesusidarytų neigiamas požiūris į gyvenimą. Savo vidiniam palengvėjimui, poilsis metodai gali būti naudojami vidiniam subalansuoti. Su tokiais metodais kaip joga or meditacija, psichinę ir psichologinę subalansuoti galima prisidėti prie organizmo palengvėjimo. Emocijų kontrolė ir įtemptų kognityvinių modelių keitimas padeda pacientui išsiugdyti optimistinį pagrindinį požiūrį. Gera savirefleksija yra svarbi kasdieniame gyvenime, siekiant atpažinti pirmuosius fizinių pažeidimų požymius ir mokėti į juos reaguoti. Turėdamas sveiką gyvenimo būdą ir pakankamai mankštindamasis, pacientas gali išlaikyti ir pagerinti esamą savijautą. Antsvoris reikėtų vengti tvirtų laikysenų, kad būtų išvengta kraujotakos sutrikimai. Jei atsiranda skausmas, patartina nevartoti skausmo malšintuvai savarankiškai. Norint išvengti tolesnių komplikacijų, būtina konsultuotis su medicinos specialistu. Papildomai, autogeninė treniruotė padeda kovojant su skausmu.
