Baltymai raumenims stiprinti

Įvadas

Baltymai ir daug baltymų dieta vaidina pagrindinį vaidmenį raumenų formavime. Net jei norima numesti svorio ir sumažinti riebalų kiekį, tai yra daug baltymų dieta dažnai rekomenduojama. Baltymai yra svarbi kiekvienos mūsų kūno ląstelės dalis ir intensyvių treniruočių metu baltymų poreikis gali padidėti. Yra įvairių būdų baltymai gali būti absorbuojamas. Jų yra daugelyje gyvūninių produktų, bet ir augaluose. Jei baltymų reikia labai daug, į baltymą galima pridėti batonėlių ar kokteilių. dieta.

Kokį vaidmenį baltymai atlieka raumenų formavime?

Raumenims auginti būtinas pakankamas baltymų kiekis, nes baltymai yra labai svarbus mūsų ląstelių komponentas. Raumenims augant, raumenų ląstelės auga hipertrofija, kuriems baltymai reikalingi kaip statybinės medžiagos. Baltymai susideda iš aminorūgščių - organizmas gali pats jas suskaidyti ir suskaidyti.

Tačiau organizmas pats negali pagaminti visų amino rūgščių, todėl jis priklauso nuo aprūpinimo maistu. Jei organizmui trūksta aminorūgščių, ty baltymų statybinių blokų, kad raumenys galėtų augti, nepaisant to, raumenų ląstelės negali augti stiprumo mokymas o treniruočių efekto ar raumenų stiprinimo neatsiranda. Priešingai, baltymų vartojimas be stiprumo mokymas neveda prie raumenų augimo. Tokiu atveju organizmas tiesiog paverstų baltymus riebalais arba cukrumi ir sukauptų juos kaip atsargą. Auginant raumenis, norint pasiekti sėkmės, labai svarbu suvartoti baltymus, pritaikytus dienos poreikiams.

Kokiuose maisto produktuose yra baltymų?

Beveik visuose maisto produktuose, išskyrus skaidrų aliejų ir gryną cukrų, yra baltymų. Tačiau tarp baltymingiausių maisto produktų yra beveik visi gyvūninės kilmės produktai, tokie kaip mėsa, žuvis, kiaušiniai ir pieno produktai. Ypač liesoje vištienoje ar kalakutienoje ir liesoje jautienoje yra labai didelis baltymų kiekis.

Žuvų rūšys, kuriose yra daug baltymų, yra, pavyzdžiui, tunas, krevetės, menkės ar ledjūrio ledjūrio. Pieno produktuose ypač turėtų būti mažai riebalų, todėl padidėja baltymų dalis kalorijų. Ypač daug baltymų yra, pavyzdžiui, varškė arba granuliuotas sūris, neriebus varškės sūris, graikiškas jogurtas ir pienas.

Išrūgų baltymai gali būti naudojami kaip dietiniai papildyti į formą baltymų kokteiliai. Priklausomai nuo gamintojo, milteliuose yra iki 80% baltymų. Ankštinėse pupelėse, avinžirniuose ar lęšiuose taip pat yra daug baltymų, o kai kuriose daržovėse, pavyzdžiui, brokoliuose ar Briuselio kopūstuose, taip pat yra daug baltymų.

Baltymų šaltinis gali būti ir neskaldyti grūdai, kvinoja ir bet kokie riešutai bei sėklos. Migdolai visų pirma yra kitų svarbių maistinių medžiagų, tokių kaip vitaminai ir mikroelementų, be baltymų kiekio. Sudarant subalansuotą ir sveiką mitybą su dideliu baltymų kiekiu raumenų auginimui, kyla klausimas, ar prasmingiau baltymus gauti iš augalinių ar gyvūninių šaltinių.

Paskutiniame baltymų panaudojimo etape, ty kuriant naujas ląsteles ir raumenims hipertrofija, organizmui nėra jokio skirtumo, ar baltymai yra iš augalinių, ar iš gyvūninių šaltinių. Nepaisant to, gyvūninių baltymų biologinė vertė dažniausiai yra didesnė nei augalinių baltymų, o tai reiškia, kad organizmas gali tiesiogiai panaudoti didesnį baltymų procentą, nes gyvūniniai baltymai yra panašesni į žmogaus baltymus. Todėl, norint patenkinti baltymų poreikį, būtina vartoti didesnį kiekį augalinio maisto.

Tačiau per didelis mėsos, ypač raudonos, vartojimas gali sukelti sveikatai pasekmės, tokios kaip širdies ir kraujagyslių ligos ar kraujagyslių nuosėdos. Todėl mėsos suvartojimas turėtų būti ribojamas iki 300–600 g per savaitę, o likusį baltymų poreikį turėtų padengti pieno produktai, kiaušiniai ir augaliniai baltymai. Augalinius ir gyvūninius baltymus sudaro skirtingos aminorūgštys, todėl norint su maistu pasisavinti visas nepakeičiamas amino rūgštis, rekomenduojama subalansuotai derinti įvairius augalinės ir gyvūninės kilmės baltymų šaltinius. Kasdienis reikalavimas vitaminai ir mikroelementus taip pat galima lengvai padengti. Didesnę biologinę absorbuotų baltymų vertę galima pasiekti derinant skirtingus baltymų šaltinius, pavyzdžiui, derinant pupeles su kiaušiniu.